„Pasigirstančias optimistines kalbas apie jau pasiektą krizės dugną reikėtų vertinti itin atsargiai, kadangi įmonių įsiskolinimai ir toliau didėja, o rugpjūtį sparčiausiai per pastarąjį pusmetį augo ir naujų skolininkų gretos. Nors birželį ir buvo juntamas įsiskolinimų augimo lėtėjimas, tačiau šis pagerėjimas gali būti trumpalaikis“, – pranešime teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikti vertinimai rodo, kad kol kas nestiprėja įmonių finansinis pajėgumas ir tik trečdalis įmonių per artimiausius 12 mėnesių turi pakankamai geras galimybes laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Aukšta bankroto tikimybė prognozuojama maždaug trečdaliui Lietuvos bendrovių. Vidutinė bankroto tikimybė numatoma taip pat trečdaliui įmonių. Finansavimą bankuose praktiškai gali tikėtis gauti tik mažą bankroto tikimybę turinčios bendrovės, t.y. iki trečdalio Lietuvos įmonių. „Creditinfo Lietuva“ atlikti skaičiavimai remiasi ekonometriniais modeliais, skirtais prognozuoti įmonės bankrotą bei vėlavimo vykdyti finansinius įsipareigojimus 90 dienų ir daugiau tikimybę.

Turto areštų monitoringo paslaugą teikiančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, paskutiniaisiais mėnesiais sparčiai mažėja įregistruotų įmonių turto areštų skaičius. Aukščiausią lygį – 3393 atvejų – šis rodiklis buvo pasiekęs šių metų kovą ir 4,4 karto viršijo 2008 m. atitinkamo mėnesio rodiklius, kuomet siekė 778 vnt. Tačiau per pastaruosius šių metų penkis mėnesius šis skaičius jau nukrito beveik 41 proc. ir siekia tik 1 978 vnt.

„Nors įmonių turto areštų statistikos kitimas lyg ir turėtų patvirtinti, kad paskutiniu metu verslo situacija gerėja, tačiau tiek bendras įmonių įsiskolinimo portfelis augimas, tiek įmonių mokumo ir bankroto prognozės atspindi labai sudėtingą padėtį“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė.

Daugiausiai įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms – bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė. Saugesniais sektoriais galima būtų įvardinti maisto pramonę, žemės ūkį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją