Seniau būdavo taip: jei pasirinkai kokią nors specialybę, toje srityje dirbdavai visą savo gyvenimą. Tačiau kai žmonių gyvenimas tapo labiau koncentruotas ties darbu, kai padidėjo stresas dirbant konkrečius darbus, o darbų pasirinkimas tapo vis įdomesnis ir įvairesnis, žmonės nebegalvoja, kad turėtų visą gyvenimą dirbti tą patį darbą. Iš tiesų daugelį žmonių gąsdina mintis, kad jie turėtų dirbti tą patį darbą visą gyvenimą.
Kai palaipsniui jaučiatės vis labiau pavargęs nuo savo darbo ir jis jums vis labiau nusibosta, susikaupia antipatija ir nepasitenkinimas. Pradedate nekęsti darbo, tačiau tai, kad būtent šis darbas yra jums pažįstamas, ir tai, kad baiminatės pokyčių, jus sukausto. Žmonės dažnai jaučiasi užsidegę išeiti iš darbo, o vėliau jaučiasi sugniuždyti dėl to, kad neišeina.
Tačiau tarp užsidegimo išeiti iš darbo ir paties išėjimo yra daugybė subtilių psichologinių procesų, kuriuose reikia įvertinti.
Pats pirmasis iš jų yra „rimtas apsisprendimas“. Kai jus domina galimybė išeiti iš darbo, ar jums tai tiesiog įdomi galimybė, ar jūs esate rimtai nusprendę tai padaryti?
Žmonėms iškyla problemų, nes dažnai jie galvoja, kad gali rimtai apsispręsti tik tuomet, kai ras naują geresnį darbą. Vis dėlto ta mintis gali kliudyti pokyčiams. Gali būti, kad kai būsite pasiryžę išeiti iš darbo, jums kils naujų minčių ir idėjų, kurių nekilo anksčiau, kadangi taip jūsų smegenims bus suteiktas leidimas ieškoti alternatyvos.
Tai panašu į lenktynes. Jei jūs dalyvaujate lenktynėse ir turite nubėgti nuo taško A iki taško B, privalote padaryti daugiau, nei tiesiog ateiti į tas lenktynes. Jūs turite būti bėgimo takelyje ir pradėti nuo pasiruošimo pozicijos. Daugelis žmonių klaidingai mano, kai tai ženklas, rodantis, kad jie yra rimtai pasiryžę.
Jie bando pereiti nuo pasiruošimo pozicijos prie bėgimo, tačiau negali padaryti to veiksmingai arba su pakankamai daug energijos. Pasirengimo pozicija padidina energiją pradedant bėgti. Tai į veiksmą orientuota pozicija. Žmonėms dažnai reikia patarimų, kad įžvelgtų skirtumą tarp „į veiksmus orientuoto“ požiūrio ir „pasiryžimo“ požiūrio. Tačiau ar tikrai tai skiriasi žmogaus smegenyse?
Pasirodo, kad skiriasi. Hammondas su kolegomis pateikė smegenų stimuliacijos tyrimų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad koncentracija į veiksmus stimuliuoja kairiąją priešakinę smegenų žievės dalį. O paprastas ketinimas kažką daryti, kai nėra orientacijos į veiksmą, yra nepakankamas. Susikoncentravimas į veiksmą yra kryptingas požiūris.
Įdomu yra ir tai, kad kairioji priešakinė smegenų žievės dalis yra atsakinga už veiksmus, susijusius su kalba. Žmonės gali padėti patys sau, o patarėjai gali padėti žmonėms kalbantis suprasti, kaip jie jaučiasi ir ką daro, siekiant padėti jiems sėkmingiau planuoti savo veiksmus.
Taigi, kokie yra pirmieji žingsniai, norint rimtai pasiryžti norimiems pokyčiams?
Iš pradžių būtų naudinga paklausti savęs:
1. Ar esate rimtai nusprendę, ar tiesiog norite ir puoselėjate viltis?
2. Kas rodo, kad jūsų požiūris orientuotas į veiksmus, o ne tiesiog paprastas užsidegimas?
3. Ar jums kyla konfliktų, kurie kliudo veiksmams?
4. Ar išsprendėte šiuos konfliktus?
5. Ar laukiate, kol šie konfliktai bus išspręsti prieš tai, kai būsite pasiryžę veikti?
Atsakymai į šiuos klausimus ir už šių konfliktų slypinti psichologija yra sudėtingi. Kiekvienam žmogui, kuris nori pakeisti savo karjeros kryptį, svarbiausia yra gerai suvokti šias idėjas, norint pasiekti pageidaujamų pokyčių.
Atsiminkite, kad konfliktų sprendimas gali būti veiksmingesnis, kai būsite rimtai pasiryžęs siekti savo tikslo. Jei norite pakeisti darbą, galbūt turite rimčiau pasiryžti įvykdyti šį tikslą, prieš tai, kai įvertinsite privalumus ir trūkumus, jei tikrai norite pasiekti savo tikslą.
