Na, tik tiek, kad daugiausia laiko praleidžiu namie, prižiūrėdama vaikelį. Bet vyro aš nepamiršau, skiriu dėmesio ir jam. Norėjau paklausti, kaip man elgtis, kad ta ugnelė vėl imtų degti, kaip man sužavėti savo vyrą?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP ATGAIVINTI UGNELĘ
Iš jūsų laiško supratau, kad jūsų vyrui „dingo ugnelė“. Jis taip pasakė. Jūs šį posakį išvertėte savaip: „Aš jo nebežaviu“. Taip pat jūsų galvoje atsirado išvada: „Jis manęs nebegeidžia“. Taip, tokia mintis dažnai kyla moterims, kai jos per nėštumą sustorėja. Tačiau visai gali būti, kad reikalas ne jūsų žavesyje. Jūsų vyrui iš tiesų gali būti sumažėjęs tonusas, galis susilpnėti energijos atsargos, ir jis ne tik jūsų kūno nebegeidžia, bet nebegeidžia ir kitų dalykų. Taip, lyg jis būtų kažkiek sudepresavęs, tarsi būtų ko nors netekęs.
Beje, ir moterims po gimdymo kartais vystosi panaši būsena, vadinasi ji „pogimdyvinė depresija“, ir atrodo, kad moteris kažko yra netekusi. Ir tai atrodo keista, nes juk atsirado naujas žmogus!
Tačiau visai gali būti, kad depresijos, t.y. prislėgtumo ir gyvenimo džiaugsmo praradimo, pas jus nėra. Tiesiog atsirado stresas - gimė vaikas. Tačiau tai vis tiek yra išbandymas jūsų santuokai.
Būna, kad dėl to labai susilpnėja sutuoktinių santykiai ir kraštutiniu atveju porą ištinka vadinama „santuokos krizė“ . Tai reiškia, kad gyventi taip, kaip iki vaiko gimimo, neišeina. O naujaip gyventi dar baisu. O kodėl turi neišeiti ir kodėl turi būti baisu?
Todėl, kad jūs iš dviejų žmonių sąjungos virtote trijų žmonių sąjunga. Tai visuomet padidina ir dėmesio, ir laiko, ir meilės poreikį, kadangi per dvejus metus jūs jau spėjote prisirišti vienas prie kito, ir laukti vienas iš kito tam tikro dėmesio, laiko, meilės.
Mažas žmogus - tai ne naujas baldas ir ne nauja mašina. Ir negyvi daiktai kartais suvalgo daug dėmesio. O naujas žmogus suvalgo jų šimteriopai daugiau. Norom nenorom, o viską dabar tenka dalinti į tris dalis. Kadangi ši situacija gamtoje atsiranda dėsningai, čia esama savų gamtos gudrybių. Ir dėl jų jums kilo mintis „Su manimi kažkas atsitiko“. Taip, ugnelės mažiau, bet ne todėl, kad jūs mažiau ją palaikote, o todėl, kad šią ugnelę dabar palaiko jumyse jūsų vaikas.
Tai, kad moteris per nėštumą sustorėja, o vyro prie savęs neprisileidžia, rodo, jog gamtai svarbiau, kad giminė tęstųsi: juk lytiniai santykiai per nėštumą jokios praktinės naudos neatneša. Jie tik malonūs, tačiau naujo vaiko gyvybei užsimegzti sąlygų nėra. Todėl moteris ir neturi labai traukti vyro, o turi atsiduoti vaikui savo pilve. O jam gimus - atsiduoti jo priežiūrai ir mitybai.
Vargu ar motinystė būtų patikima, jei tarp vyro ir moters tuo metu vyktų intensyvūs seksualiniai santykiai. Gamta moters sieloje šalia potraukio sutuoktiniui išlaisvina vietą motinystės potraukiui. Tai gamta atlieka tam tikrų, jūsų organizme iki šiol beveik nebuvusių hormonų pagalba.
Taip, anksčiau jūsų kūne vyravo vieni hormonai, pavadinkime juos „moteriško žavesio“ hormonais. Dabar jūs „kažkiek moteris, kažkiek motina“. Tačiau seksualinius poreikius ir džiaugsmus papildo (o kai kurioms moterims ir išstumia) motinystės džiaugsmai. Jie labai svarbūs ir jums, tačiau gamta padarė vaikus sugebančiais žaisti, šypsotis ir žavėti motinas.
Vaikui - nekaltinkite savęs egoizmu - būtina, kad mama šypsotųsi ne tik tėveliui, bet ir jam. O tam reikia, kad jis pats šypsotųsi mamai.
Na ir kas gi dėl to dabar turi jaustis kaltas? Gamta? Dievas, kuris tokią jus sukūrė? Vaikas?
Manau, kad jūs galite pasitikėti jais, nes šalia seno uždavinio maloniai mylėtis dabar jūs atliekate svarbesnį uždavinį - žmonių giminės tęsimą. Ir ne mums spręsti, kuris iš šių uždavinių svarbesnis. Nuolankiai priimkime tai, kas yra daugiau už žmogaus supratimą. Ir padėkokime dangui, kad atsiunčia jums vaiką. Panašu, kad jums šis vaikas - džiaugsmas, tai jaučiasi tarp jūsų laiško eilučių.
Dar kartą paklauskite savęs: kas palaiko šį džiaugsmą? Vyras? Ne kas kitas, o jūsų vaikas, kai valgo jūsų pieną, užmiega ant jūsų rankų, šypsosi jums ir žaidžia su jumis! Jo meilė - tai viskas, kuo jis gali sumokėti už jūsų dėmesį.
Dabar pažiūrėkime į jūsų vyrą. Kodėl gamta jame nepažadino visuose vyruose analogiško tėvystės instinkto? Tuomet vietoj seksualinių džiaugsmų jis jaustų tėvystės džiaugsmą. Taip atsitinka, kad vyrai pajaučia, jog yra tėvai, vėliau už moteris. Matyt, ir čia gamtos logika yra tokia: vyras neturi būti tiek įtakotas gimdymo, nes turi likti šeimos gynėjas ir maitintojas. Jo sieloje turi ir toliau gyventi įprastiniai poreikiai ir siekiai. Medžiotojas, karys, žemdirbys ar vadybininkas - jis turi išlikti reliatyviai nepaliestas naujo vaiko atsiradimo. Taip geriau šeimai.
Žinoma, kai kurie vyrai pajunta šį į motinišką panašų džiaugsmą ir netgi ima tėvystės atostogas. Bet vis vien jaučia šį džiaugsmą ne tiek, kiek motinos, nes nemaitina krūtimis, nenešioja, nežaidžia su vaikais nuo pat pirmų dienų.
Todėl nepajutęs tėvystės džiaugsmo tokiu masteliu, kaip moteris - motinystės džiaugsmą, vyras jaučiasi kiek apleistas. Tik prisiminkite: taip sugalvojo gamta, o ne jūs. Vyro viduje dabar mažiau tenkinami dėmesio, laiko, meilės poreikiai. Jis išgyvena natūralų ir neišvengiamą deficitą.
Ir tik vėliau kai kuriems vyrams viduje įvyksta stebuklinga transformacija: jie išmoksta matyti atsiradusiame vaike naują meilės impulsą. Tada ir sakoma: vaikas suartino sutuoktinius. Tačiau kai tai įvyksta iškart, tai - laimingos išimtys, ir balansas tarp „pamažėjo žmonos dėmesio - padidėjo tėvystės džiaugsmo“ pakrypsta dėmesio naudai, kai vaikelis išmoksta tėveliui šypsotis, žaisti su juo ir jį, tėvelį džiuginti. Tuomet tėvas pažiūri į vaiką su meile atranda jame jus, savo žmoną ir vaiko motiną. Tuomet grįžta į porą praturtinta meilė, o ne tik sekso ugnelė.
O kaip su seksu?
O seksas eina meilei iš paskos, ir gerai. Pasitikėkite šia seka. Panašu, kad taip ir turi būti. Iš pradžių - kuras, po to - ugnis.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
