Kilusi panika aprimo
Pasaulio specialistų duomenimis, naujo gripo A (H1N1)v atmaina Europoje tapo vyraujanti, taigi prasidėjus gripo sezonui tikimybė ją pasičiupti – labai didelė. Tačiau lietuviai realią grėsmę pajuto jau po pirmųjų šio gripo atvejų Lietuvoje ir iš vaistinių ėmė šluoti antivirusinius vaistus, kurie bent jau pandemijos pradžioje buvo efektyvūs.
„Aš pati apie tai, kas būtų, jei susirgčiau, niekada nesusimąsčiau, kol vieną dieną neišgirdau klausimo, ar esu pasirūpinusi vaistais. Kai bandžiau samprotauti, kad juos pirksiu tuomet, kai reikės, juolab kad jie ir parduodami tik su receptais, mano pašnekovė prisipažino pati jais aprūpinusi visą šeimą ir patarė tą patį padaryti man. Kodėl? Nes esanti tikra, kad vaistų rudenį negausiu“, - pasakojo vilnietė Alma.
Kad toks elgesys nėra vienetinis, patvirtino ir DELFI kalbintos įvairių tinklų vaistininkės. Tiesa, jų teigimu, vaistai masiškiau buvo perkami tik atsiradus pirmiesiems gripo atvejams Lietuvoje. Vėliau panika aprimo. Šiuo metu vaistų tikrai nestinga, kita vertus, žmonės juos perka.
Nuo gripo geriausiai padeda du naujausios kartos antivirusiniai vaistai. Anot vaistus gaminančių bendrovių atstovų, tiek vieno, tiek kito vaisto pakaktų maždaug 2 tūkst. ligonių. Didesnio poreikio Lietuvoje niekada ir nebuvo – per 100 litų kainuojantys vaistai sezoninio gripo metu nebuvo itin perkami.
Farmacininkai nežino, kaip greitai papildytų atsargas
Vieną iš preparatų gaminančios bendrovės „Roche“ vadovė Rasa Jonušienė teigė, kad vaistų užsakoma tiek, koks yra pareikalavimas iš didmenininkų, kuris šiuo metu nėra didesnis nei paprastai.
„Jeigu žmogui saugiau namuose turėti vaistą, kaip, pavyzdžiui, mėgsta daryti amerikiečiai, mes jo požiūrio nepakeisime. Juolab kad esame išsiugdę savisaugos jausmą ir žinome, kad niekas mumis nepasirūpins, tik mes patys. Tačiau panikos ženklų mes asmeniškai nematome. Kol kas tikrai negauname didesnių užsakymų“, - teigė pašnekovė.
Anot R. Jonušienės, vaistai – gendanti prekė, todėl jų gaminama tik tiek, kiek reikia. 20-čiai metų jų niekas nesandėliuoja. Tačiau ji patikino, kad padidėjus poreikiui, jis būtų užtikrintas. Tik kaip greitai?
„Labai įvairiai. Jei bus pandemija, manau, kad ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nereikalaus Baltijos pakuočių, kaip yra šiuo metu. Norint pagaminti Baltijos pakuotę, reikia nuimti visas kitas linijas ir gaminti tik šią, o pagal mūsų rinkos apimtis niekas to nedarys. Pirmiausiai bus aprūpintos tos šalys, kurios įsileidžia pakuotes su angliškais užrašais. Jei mūsų institucijos bus lanksčios, problemų neturėtų būti“, - tikino pašnekovė.
Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“, gaminančios kitą vaistą nuo gripo, vadovas Kęstutis Čereška taip pat tikina, kad padidėjusio vaisto poreikio nėra. „Žmonės neturėtų šių vaistų pirkti ir juolab vartoti tik profilaktiškai. Mat specialistai labai susirūpinę, kad neišsivystytų viruso atsparumas vaistams“, - teigė pašnekovas.
Farmacinės kompanijos vadovas linkęs manyti, kad vaistų Lietuvoje nestigs net ir padidėjus jo paklausai. „Tai sunkus klausimas, visgi nemanau, kad vaistų pritrūks. Daug sudėtingiau su vakcina, kurios realiai nėra, ir Lietuva, kaip valstybė, net eilėje nestovi“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu pagrindiniame sandėlyje Lenkijoje yra apie 18-20 tūkst. vaisto pakuočių. Prireikus jas būtų galima į Lietuvą atvežti iš karto. Tačiau jei vaistų reikėtų papildomai, normaliomis sąlygomis produkto pristatymas nuo jo užsakymo užtrunka apie 3 mėnesius. „Kaip būtų ypatingomis sąlygomis – negalėčiau labai tiksliai atsakyti“, - teigė K. Čereška.
Pašnekovas bene labiausiai Lietuvoje pasigenda vartotojų švietimo. Esą tai rodo faktas, kad vaistų dabar prisiperka tie, kurie turi pinigų, nepagalvodami, kad taip jie galbūt skriaudžia tuos, kuriems ateityje gali iš tiesų prireikti gydymo.
„Šiuo atveju turėtų įsikišti ir sveikatos apsaugos ministras. Turėtų būti labai griežta kontrolė, kad receptai nebūtų fiktyvūs. Pavyzdžiui, Anglijoje nėra jokios panikos, niekas ten vaistų neperka atsargai. Lietuvoje užtektų, kad susirgtų 5-10 proc. populiacijos, ir panika turbūt kiltų nereali. Mat niekas visuomenei neaiškina, kas bus tokiu atveju. Ministro pareiškimas, kad galbūt gripas mus aplenks, juokingas ir dar labiau sėja paniką. Tuo tarpu Europos užkrečiamų ligų centras Lietuvai blogiausiu atveju prognozuoja 19 tūkst. mirčių“, - sakė pašnekovas.
PSO antivirusinius vaistus rekomenduoja ne visiems
Nors naujos kartos antivirusiniai vaistai pandemijos pradžioje buvo laikomi vos ne panacėja, neseniai britų mokslininkai paskelbė, kad jie retai padeda paprastu gripu susirgusiems vaikams. Toks jų poveikis esą turėtų būti ir naujajam virusui H1N1.
Oksfordo universiteto mokslininkai panaudojo informaciją, kuri sukaupta per keturis sirgusiųjų paprastu gripu tyrimus (dalyvavo 1766 vaikai) ir tris tyrimus, kai susirgusieji vartojo priešvirusinius vaistus (dalyvavo 863 vaikai).
Britų tyrimas parodė, kad šie vaistai vaikų sirgimą įprastu gripu sutrumpina iki pusantros dienos ir turi mažai arba visai neturi įtakos, kai vaikai serga ūmiu kvėpavimo takų, ausies uždegimu ar panašiai, kai jiems reikia vartoti antibiotikus. Tačiau vaistai gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, vėmimą. Todėl mokslininkai apibendrina, kad daugeliui 1-12 metų vaikų su vaistų vartojimu susijusi rizika nusveria jų teikiamą naudą.
PSO prieš keletą dienų taip pat paskelbė savo rekomendacijas, kaip vartoti minėtus vaistus. Anot ekspertų, daugelis pacientų jaučia įprastus gripo simptomus ir po savaitės pasveiksta net be antivirusinių vaistų. Jei ligos eiga nėra sunki, vaistai ir neturėtų būti skiriami. Tačiau esant būtinybei gydytojai pandemijos išplitimo teritorijoje vaistą turėtų skirti nelaukdami diagnozę tikslinančio laboratorinio tyrimo atsakymo.
Anot ekspertų, antivirusiniai vaistai gali sumažinti pneumonijos riziką, todėl vaistus būtina skirti pacientams, turintiems chroniškų sveikatos problemų. Pastebėta, kad vaistai padeda jau po 48 valandų. Taip pat vaistus rekomenduojama skirti nėščioms moterims bei pacientams, kurių būklė 5-tą ar 6-tą dieną netikėtai pablogėja. Mat tai ženklas, kad gal išsivystyti antibiotikams atspari virusinė pneumonija.
Nors suabejota vaistų nauda vaikams, PSO ekspertai visgi rekomenduojama jais gydyti vaikus iki 5 metų, kadangi jie priklauso komplikacijų rizikos grupei. Vyresni vaikai antivirusiniais vaistais turėtų būti gydomi tik esant būtinybei.
PSO rekomenduoja šalims sukaupti vaistų atsargų, kurių užtektų maždaug 30 proc. gyventojų. Lietuvoje valstybės kompensuojamų vaistų užtektų tik maždaug 4-5 proc. pacientų.
