Taigi kol kas turime kuo didžiuotis – lietuvė vienbalsiai pripažinta gražiausia visatoje. Komisijos narių teigimu, itin retai būna, kad pirmosios vietos laimėtoja išrenkama visų sutarimu, nors dėl kitų vietų šįkart kilo daug ginčų.
Konkurse iš viso dalyvavo dvidešimties šalių atstovės. Antrąją ir trečiąją vietas laimėjo Belgijos ir Filipinų gražuolės.
Lietuvos atstovė V. Ragėnaitė – 35-erių finansų specialistė, augina du vaikus – 15 metų sūnų Arną ir dvejų metukų dukrą Urtę, laisvalaikiu tapo, domisi rožių auginimu.
Pasak konkurso atstovės Lietuvoje – VšĮ „Pramogų akademija“, konkurencija buvo labai didelė, delegatės buvo ne tik gražios, bet ir išsilavinusios, savo veiklos sričių lyderės, aktyviai prisidedančios ir prie visuomeninių projektų. Visos „Misis Visatos 2009“ rinkimuose dalyvavusios moterys augina vaikus, tačiau konkurso metu buvo galima suabejoti, ar tai tikrai „Misis“ konkursas – atstovės buvo jaunatviškos, žaismingos, puikiai atrodė ir su vakarinėmis suknelėmis, ir su maudymosi kostiumėliais.
V. Ragėnaitės šių metų pabaigoje dar laukia kelionė į egzotiškąjį Vietnamą, kur kartu su kitų penkiasdešimties šalių atstovėmis dalyvaus konkurse „Misis Pasaulis“. Beje, konkursas Rygoje buvo pirmasis, kai moteris dalyvavo gražuolių rinkimuose. Ji nėra įsisukusi į grožio industriją – turi mėgstamą darbą finansų srityje, mylinčią šeimą, augina vaikus. „Kai moteris yra laiminga, myli ir jaučiasi mylima, gali duoti ir gauti, jos akys spindi ir veido išraiška yra ypatinga, – pastebi pilnatve trykštanti V. Ragėnaitė. – Todėl sakau: jaučiuosi graži, nes esu laiminga.“
Noras išgarsėti
Malonu, kad tokios moterys kaip V. Ragėnaitė pastebimos ir pripažįstamos viso pasaulio. Paprastos, mielos, išvaizdžios, žavinčios savo akių šviesa ir žinančios, kad yra laimingos. O jei jų išskirtinumas dar ir įvertinamas tarptautiniuose konkursuose, tai tampa puikia krašto vizitine kortele, reprezentacijos forma, tikru pasididžiavimu.
Tiesa, būtų naivu tikėtis, kad grožis – didžiausias žmonijos ginklas. Jis gal ir neišgelbės pasaulio, bet yra ir visada bus neatsiejama gyvenimo dalis. Ir viskas būtų gerai, jei ta dalis neišsigimtų, netaptų vienintele siekiamybe ar vienintele priemone tikslui pasiekti. Deja, vis dažniau atrodo, kad taip ir yra. Jau nuo mažų dienų mergaitės žino, kad suaugusios bus modeliais, demonstruos garsių dizainerių sukurtus drabužius, fotografuosis prabangiausių žurnalų viršeliams. Taip, jos tiki, kad vieną dieną uždirbs milijonus tik todėl, kad bus gražios. Ir kai kurioms iš jų tikrai pasiseks. O kas laukia kitų?
Prekyba žmonėmis
Gražios Lietuvos moterys ir merginos dažnai tampa preke. Jos mielai laukiamos užsienio viešnamiuose, tad dažnai atsiranda norinčiųjų iš jų pasipelnyti. Ir atrodo, kad tokių tik daugės. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras neabejoja, kad 2009 metais prekybos žmonėmis aukų skaičius bus gerokai didesnis nei anksčiau. Jau šiandien pastebima naujų tendencijų – krizės metu daugėja išsilavinusių aukų, didėja daugkartinių išvežimų skaičius, atsiranda naujų išnaudojimo formų.
Pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos suteikė pagalbą 86 prekybos žmonėmis aukoms (pakartotina pagalba buvo suteikta gerokai didesniam aukų skaičiui). 2007 metais tokių aukų buvo 56. 2004–2008 metais TMO Vilniaus biuras ir kitos pagalbą teikiančios organizacijos padėjo iš viso 429 prekybos žmonėmis aukoms. Vis dėlto manoma, kad tai sudaro mažiau nei 10 proc. realių prekybos žmonėmis atvejų.
Nors besikreipiančių pagalbos nukentėjusiųjų skaičius jau ir dabar auga, pagalbą teikiančios organizacijos sutaria, kad dėl krizės nukentėjusių žmonių skaičius šiemet gerokai padidės. „Lietuvos Caritas“ vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės teigimu, 2009 metais į rizikos grupę patenka net ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
„Iki šių metų prekybos žmonėmis aukomis paprastai tapdavo jaunos mergaitės, augusios vaikų globos namuose, vienišos mamos, dažnai anksčiau patyrusios smurtinę prievartą. Tačiau dabar ir aukštąjį išsilavinimą turinčios, ir anksčiau nuolatinį darbą turėjusios moterys tampa prekybos žmonėmis aukomis, nors tokios moterys iki šiol labai retai patekdavo į verbuotojų spąstus. Manoma, šiemet nukentėjusiųjų skaičius gerokai skirsis nuo praėjusių metų, o aukos portretas bus daug spalvingesnis“, – prognozuoja K. Mišinienė.
Teisinės spragos
Nors pastaraisiais metais padėtis pagerėjo ir teisėsaugos pareigūnai pradėjo daug rimčiau žiūrėti į prekybos žmonėmis problemą, teisinės spragos sudaro sąlygas nusikaltėliams išsisukti nuo bausmių.
Kaip pagrindines problemas TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos įvardija sudėtingą ikiteisminį procesą, liudytojų apsaugos sistemos nefunkcionalumą ir ilgai užtrunkantį bendradarbiavimą su užsienio teisėsaugininkais tarptautinių nusikaltimų atveju.
„Ikiteisminiai tyrimai trunka labai ilgai, dažnai 3–4 metus, ypač tais atvejais, kai tiriamas tarptautinis nusikaltimas ir būtinas duomenų keitimasis su užsienio pareigūnais. Tyrimo laikotarpiu aukos dažnai patiria spaudimą ir sulaukia grasinimų iš kaltinamųjų bendrininkų. Kadangi aukų, liudijančių teisme, apsaugos sistema Lietuvoje beveik neegzistuoja, išsigandusios aukos dažnai keičia parodymus, atsiima pareiškimus, pasitraukia iš bylų. Taip šiurkščius nusikaltimus padarę asmenys lieka nenubausti“, – dėstė K. Mišinienė.
2004–2008 m. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 104 prekybos žmonėmis atvejų. Per tą patį laikotarpį nuteista 90 asmenų. Tačiau Lietuvoje nusikaltėliams skiriamos bausmės, palyginti, pavyzdžiui, su Didžiąja Britanija, yra simbolinės. 2008 metais 13 nuteistų asmenų paskirtos įkalinimo bausmės – vos nuo 2 iki 8 metų. Didžiojoje Britanijoje bausmės už panašius nusikaltimus siekia iki 18 metų nelaisvės.
Be to, ryškėja nauja tendencija – aukos parduodamos po kelis kartus. Tokios aukos patenka tarsi į atskirą subkultūrą. Jos sunkiai integruojasi į visuomenę, yra atstumtos, smerkiamos, todėl verbuotojai lengvai pasinaudoja jų pažeidžiamumu. Tai itin opi problema tiek visuomenei, tiek prekybos žmonėmis srityje dirbantiems specialistams.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vyrauja prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui ir prostitucijai. Jungtinių Tautų (JT) ir JT Narkotikų ir nusikaltimų biuro duomenimis, 2008 metais 79 proc. prekybos žmonėmis atvejų tikslas buvo seksualinis išnaudojimas ir tik 18 proc. – priverstinis darbas.
Pagrindinėmis tikslo šalimis išlieka Didžioji Britanija ir Vokietija. Londono Metropolitano policijos atlikto reido metu, kai buvo tikrinami 46 butai Londono Soho rajone, nustatytos 55 prekybos žmonėmis aukos, iš kurių dauguma (10 asmenų) – lietuvės (kitos aukos – iš Kosovo, Britanijos, Albanijos).
Sekso turizmas
Lietuvaičių grožis preke tampa ir gimtojoje šalyje. Atrodo, sekso turizmo šalies etiketė jau kelerius metus sėkmingai lipdoma prie Lietuvos vardo. Tiesa, ne visi iš užsienio atvykę vyrai tvirtina, kad linksmi vienos nakties nuotykiai ir yra tai, dėl ko kitąsyk sugrįš į mūsų šalį, bet apie juos būtinai papasakos draugams, kuriems tai taip pat gali būti gera paskata vienai iš trijų Baltijos valstybių pažinti.
„Daugiausia sekso turistų traukia į Aziją ir Lotynų Ameriką. Kuba, Brazilija, Dominika ir Kosta Rika laikomos populiariausiomis šalimis, o Tailandas neginčytinai tituluojamas sekso turizmo centru. Europoje intymių santykių ieškantys vyrai dažniausiai važiuoja į Vokietiją, Olandiją, Rusiją, Vengriją, Ukrainą, Bulgariją, Lenkiją, – sako seksologas, lyčių ir seksualumo tyrinėtojas Artūras Tereškinas. – Iš Baltijos šalių išsiskiria Latvija ir Estija. Lietuvoje sekso turizmo mastai gerokai mažesni, tačiau jie auga labai sparčiai.“
Suskaičiuoti, kiek turistų atvyksta į Lietuvą dėl sekso, neįmanoma. Vis dėlto interneto forumuose vis dažniau kalbama apie pigias ir lengvai sukalbamas Lietuvos merginas.
„Galima išskirti kelis pagrindinius sekso turizmo plėtrą lemiančius veiksnius, – sako A. Tereškinas. – Pirmasis – Lietuvoje jau viešėjusių vyrų atsiliepimai ir pasakojimai apie tai, kaip jiems sekėsi su lietuvaitėmis. Antra, prie seksualios Lietuvos įvaizdžio prisideda ir internetas, kuriame galima rasti daugybę sekso turistams skirtų puslapių. Trečia, tokį sekso turizmui palankios šalies vaizdinį skatina ir pačios Lietuvos pristatymas. Pažvelgus į turistams skirtus Lietuvą reklamuojančius leidinius, galima pastebėti keletą turistams siūlomų „lietuviškų produktų“, kuriais didžiuojamasi. Tai šalies gamta, istorija ir vietinės merginos.“
Anot pašnekovo, sekso turistai paprastai būna 28–40 metų materialiai apsirūpinę (turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys), vieniši, šeimų nesukūrę vyrai. Jie į tokias keliones dažniausiai leidžiasi nedidelėmis grupelėmis. „Jie ieško nuotykių, naujų potyrių, malonumo, o Lietuvoje visa tai galima gauti“, – mano A. Tereškinas.
Ir dėl visko kaltas mūsų pačių auklėjimas ir primestas grožio kultas. „Mergaitės mūsų šalyje užauga su mintimi, kad yra prastesnės nei berniukai, kad vienintelis būdas gauti tai, ko trokšta, – būti gražiai, patraukliai, sudominti vyrą ir taip pasiekti gyvenimo pilnatvę, – sako ekspertas. – Taip neturėtų būti. Moteris – individas, o ne prekė ar grožio objektas. Reklama ir žiniasklaida primeta stereotipus, ir kol jų neatsikratys, mūsų merginos nejus savo vertės, o tuo drąsiai naudosis nuotykių ieškantys užsieniečiai.“