Darboholikai agresiją ir kitus jausmus retai reiškia atvirai, jie stengiasi valdytis, nes taip jaučiasi saugesni, kontroliuojantys – tai jiems labai svarbu. Šie žmonės labiau linkę į pasyvų agresyvumą – visus priekaištus gali atremti vieninteliu argumentu „stengiuosi dėl jūsų“ ir skausmingai vaizduoti tylų kankinį. Ir, iš tiesų, darboholikų šeimų nariai dažnai patiria dviprasmiškus, vidinę sumaištį keliančius jausmus.
Dėl nepasitenkinimo, kad negauna pakankamai dėmesio, ima jaustis kalti ir nedėkingi – juk rūpinamasi jų materialine gerove. Iš aplinkinių girdėdami susižavėjimo kupinas liaupses darboholikui, galiausiai problemą priskiria sau, nuryja nuoskaudas ir tyliai kenčia. Todėl dažnai jie jaučiasi izoliuoti, nesuprasti, negerbia patys savęs, o neretai ir kaltina save dėl visko.
Tokių žmonių vaikai šeimoje taip pat patiria psichologinį diskomfortą, o negatyvūs išgyvenimai juos persekioja ir suaugusius, persiduoda jų pačių atžaloms. Augdami su priklausomybę nuo darbo turinčiu žmogumi, jie išmoksta, kad tik daug dirbdami ir pasiekę karjeros aukštumas gali pelnyti tėvų meilę, taip išugdomas polinkis liguistai siekti tobulumo, pernelyg paisyti kitų nuomonės, dėl savo nesėkmių kaltinti aplinką, menkiau paisyti vidinės motyvacijos ir labiau siekti išorinių paskatinimų (pinigų, statuso, pagyrimo, padėkos).
Be to, tyrimais įrodyta, kad darboholikų vaikai labiau linkę į depresiją, turi daugiau obsesinių-kompulsinių polinkių (pavyzdžiui, daug kartų tikrinti, ar užrakintos durys, nuolatos plautis rankas), o darboholikių motinų – ir nerimastingesni.
Naujajame rugsėjo mėnesio žurnale "Aš ir psichologija" skaitykite:
Aš neturiu ką iš savęs išmesti
Grafikė Jūratė Rekevičiūtė pasaulį veikia menu.
Liga, kuria didžiuojamės
Persidirbimas gali baigtis ir mirtimi.
Tai, ką darau dėl savęs
Ar menininkas gali būti darboholikas?
Vaikai išeina į visuomenę
Šūsnis naudingų patarimų išleidžiantiesiems savo vaikus į mokyklą ar darželį.
Pirma klasė ir pirmaklasiai
Kas lema sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje?
Teroristas
Nusikaltimas, apie kurį niekas nesužinos.
Ar įmanoma įveikti psichologinį smurtą?
Gairės, padedančios atpažinti psichologinį terorą.
Psichologinis poveikis: kaip išvengti spąstų?
Tolesnė manipuliatoriaus žaidimėlių apžvalga.
Alchemija – karališkasis menas
Kas iš tiesų yra filosofinis akmuo?
Mažas pasaulis (II)
Lietuva atvykėlių akimis.
Kvietimas tylos valandėlei
Pasakojimas apie patyrimo grupes.
Aš galiu save valdyti! Tikrai?
Yra būdų, padedančių valdyti savo emocinę būklę. Reikia tik noro.
Vaisiai ir uogos – jutimų harmonijos skambesys
Pajusti pilnatvę galima ir suvalgius braškę.
Netikra knyga
Apie vykusias ir nevykusias ekranizacijas.
Virškinimas ir mokytojai
Apie mokytojus ir Mokytojus.
