Aštuntajame dešimtmetyje Japonijoje atsirado terminas karoshi, reiškiantis mirtį ar ligą (pavyzdžiui, savižudybę ar širdies nepakankamumą, mirtinus astmos priepuolius), kurią sukelia persidirbimas. Regis, pamažu vejamės rytiečius. „Pasiskolinome“ iš jų jogą, sumo imtynes, valgymo lazdeles, kitų puikių dalykų, deja, nedaug trūksta – pasieksime ir jų darboholizmo lygį (kuris jau senokai didesnis nei 20 procentų visų dirbančių žmonių).
Todėl gal užteks didžiuotis savo besaikėmis darbo valandomis ir laiko neturėjimu, lyg tai suteiktų mūsų asmenybei kokios pridėtinės vertės. Kraupstu, kai vienas draugas man nuolat giriasi jau kelinti metai neturįs laiko atostogoms, – juk nuo persidirbimo žmonės miršta!
Patologiškas darbštumas
Darboholizmas (teatleidžia vengti šios sąvokos raginantys kalbininkai) – tokia pat priklausomybė, kokią sukelia alkoholis, narkotinės medžiagos, lošimas, seksas ir kiti saikingai dozuojant dažniausiai nepavojingi dalykai (tik narkotikus išskirčiau kaip pavojingus bet kokiais kiekiais).
Nors mokslininkai dar aiškinasi neurologinius ir biocheminius šios priklausomybės procesus žmogaus smegenyse, bandydami nustatyti, ar šie analogiški cheminių medžiagų sukeltos priklausomybės atvejams, vis dėlto priklausomybės nuo darbo eiga ir pasireiškimas panašus į kitas priklausomybes ir atitinka bendrus kriterijus:
Dėmesio sutelkimas į konkrečią medžiagą ar veiklą. Darbas tampa vieninteliu svarbiausiu dalyku gyvenime, užvaldo mąstymą, jausmus ir elgesį. Net nedirbdamas žmogus nesiliauja galvojęs apie darbą.
Būsenos pokyčiai. Dirbant jaučiamas susijaudinimas, pakylėjimas arba, atvirkščiai, nusiraminama, atsiranda palaiminga pabėgimo iliuzija.
Tolerancija. Norint patirti pageidaujamą efektą (pasijusti pakylėtam ar nusiraminti), reikia vis didesnio darbo krūvio. Tai veda prie dar ilgesnių darbo valandų.
Abstinencijos simptomai. Nemaloni būsena, nerimas, irzlumas, bloga nuotaika apima tada, kai nėra galimybių dirbti (susirgus, atostogaujant ar pan.).
Konfliktai. Kyla tarpasmeniniai konfliktai, santykiai su aplinkiniais darosi įtempti. Įsižiebia vidiniai konfliktai, žmogų užvaldo jausmas, kad praranda gebėjimą kontroliuoti padėtį, ir jis desperatiškai trokšta pastarąjį susigrąžinti. Nebesugebama derinti darbo ir kitos veiklos (socialinio gyvenimo, pomėgių, interesų).
Recidyvai. Susilaikius, padarius pertrauką, visa galva pasineriama į darbą, skiriant jam dar daugiau laiko.
Kaip ir bet kurios kitos priklausomybės atveju, darboholikai linkę atkakliai neigti, kad tai jau problema. Iš pradžių daugiausia nemalonumų dėl tokio jų elgesio patiria aplinkiniai, o jiems patiems pavyksta patogiai išsisukti panirus į darbą – tai išbandyta, padeda. Tokiu stručiams būdingu manevru vengiant aštresnių konfliktų darbo kaip išsigelbėjimo vizija dar labiau sustiprėja. Darbas padeda pasislėpti nuo paties darbo sukeliamų problemų. Ratas užsidaro.
Naujajame rugsėjo mėnesio žurnale "Aš ir psichologija" skaitykite:
Aš neturiu ką iš savęs išmesti
Grafikė Jūratė Rekevičiūtė pasaulį veikia menu.
Liga, kuria didžiuojamės
Persidirbimas gali baigtis ir mirtimi.
Tai, ką darau dėl savęs
Ar menininkas gali būti darboholikas?
Vaikai išeina į visuomenę
Šūsnis naudingų patarimų išleidžiantiesiems savo vaikus į mokyklą ar darželį.
Pirma klasė ir pirmaklasiai
Kas lema sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje?
Teroristas
Nusikaltimas, apie kurį niekas nesužinos.
Ar įmanoma įveikti psichologinį smurtą?
Gairės, padedančios atpažinti psichologinį terorą.
Psichologinis poveikis: kaip išvengti spąstų?
Tolesnė manipuliatoriaus žaidimėlių apžvalga.
Alchemija – karališkasis menas
Kas iš tiesų yra filosofinis akmuo?
Mažas pasaulis (II)
Lietuva atvykėlių akimis.
Kvietimas tylos valandėlei
Pasakojimas apie patyrimo grupes.
Aš galiu save valdyti! Tikrai?
Yra būdų, padedančių valdyti savo emocinę būklę. Reikia tik noro.
Vaisiai ir uogos – jutimų harmonijos skambesys
Pajusti pilnatvę galima ir suvalgius braškę.
Netikra knyga
Apie vykusias ir nevykusias ekranizacijas.
Virškinimas ir mokytojai
Apie mokytojus ir Mokytojus.
