„Lietuvoje iki šiol nėra partnerystės įstatymo, nors 44 proc. jaunų žmonių nuo 18 iki 24 metų amžiaus pasisako už partnerystę. Katalikiškoje konservatoriškoje šeimos politikos koncepcijoje yra „vaikų gaminimas“,- piktinosi Seimo narė.
Politikės nuomone, jeigu iš tikrųjų dalykiškai vidurinėse mokyklose būtų dėstomas pasirengimo šeimai dalykas, aiškinama pagarba skirtingų lyčių žmonėms, tuomet skyrybų tikrai būtų mažiau. Mūsų švietimo programose, iškeliant dorą į pirmą vietą, pamirštamas žmogaus išprusimas, žinių turėjimas.
Šeimos nariai turi suvokti savo pareigas
„Darni šeima yra siekiamybė,- atsakydama į DELFI skaitytojos aplinką harmoningai asmenybei vystytis sakė konferencijos viešnia. - Tačiau dažnai paaiškėja, kad ir darnioje šeimoje yra smurto. Statistika rodo, kad 65 proc. Lietuvos šeimų patiria visokių rūšių smurtą. Aš kalbėčiau ne apie abstrakčią darnią šeimą, o apie individą, kuris suvokia savo pareigas šeimoje.“
O norint spręsti smurto šeimoje problemas, politikės manymu, pirmiausia reikia sutvarkyti Lietuvos įstatymus, priimti apsaugos nuo smurto šeimoje koncepciją, jos pagrindu priimti įstatymą bei šviesti visuomenę, daugiau viešinti smurto faktus ir ugdyti protingą, išsilavinusį žmogų, kad jis nedrįstų smurtu žeminti kito žmogaus.
A.M.Pavilionienė apgailestavo, kad Lietuvoje beveik nėra smurto prevencijos. Yra tik rašomos gražios programos, kurios neįgyvendinamos.
„Pernai buvo pažadėta kiekvienoje apskrityje steigti Krizių namus, kur galėtų kreiptis nukentėjusieji nuo smurto šeimoje. Šiuo metu nėra realizuotas šis pažadas įveikti Lietuvoje įvairiarūšį smurtą. Deja, tik vienas pensionatas Vilniuje yra šiuo metu remiamas savivaldybės. Daugiau tokiems pensionatams finansinė parama nutraukiama“,- teigė pašnekovė.
Moteris nėra gimdymo mašina
A.M.Pavilionienė pritaria Prezidentės siūlymui, kad apmokami būtų tik vieneri metais vaiko priežiūros atostogų, nes, jos manymu, 2 metai apmokamų motinystės atostogų yra per daug, nes taip moteris praranda profesionalumą, be to, moteris nėra gimdymo mašina, ji yra kūrėja, pilietė, ji turi teisę į savo savarankišką gyvenimą.
„Aš vadovaujuosi tarptautine teise, kuri teigia, kad žmogus tampa žmogumi, kai jis gimsta, jis tuomet įgauna visas teises. Kai vaisius yra moters kūne, jis yra vientisas su moterimi. Jų negalima atskirti. Dėl to yra manoma, kad moteris turi pati teisę nuspręsti, kada jai gimdyti. Dėl to, kai yra pabrėžiamos vaisiaus teisės, tuomet yra pamirštamos moters, kaip sąmoningos būtybės, teisės“,- apie moters pasirinkimo teisę gimdyti ar ne, kalbėjo pašnekovė.
Į klausimą, „ar tėtis ir vaikas, mama ir vaikas yra, Jūsų nuomone, šeima?“, politikės atsakymas buvo vienareikšmiškai griežtas: „Taip, tai yra šeima. Du žmonės jau yra šeima. Čia yra paradoksas, jeigu susituokę vyras ir moteris pripažįstami šeima, o vaikas ir vienas iš tėvų nepripažįstami šeima...“
„Visą savo sąmoningą gyvenimą gyniau moteris, norėjau, kad jos gerbtų pačios save, teiktų pasauliui save, nes kiekviena moteris, su vaiku ar be jo, yra gerbtina. Ir vieniša moteris su vaiku, be abejo, yra šeima, kuriai valstybė turėtų padėti“- sakė A.M.Pavilionienė.
Homoseksualumas – ne liga
Seimo narės įsitikinimu, kiekvienas žmogus turi teisę kurti tokią šeimą, kokią jis nori (tradicinę, netradicinę), tai yra to žmogaus pasirinkimas. Į privatų, intymų žmogaus gyvenimą valstybė neturėtų kištis.
„1970-aisiais metasi Pasaulinė psichiatrų asociacija pasakė, kad homoseksualizmas nėra liga. Jie gimė homoseksualiais ir jie dėl to nėra kalti. Būnant šalia jų homoseksualizmu neužsikrėsi“,- aiškino A.M.Pavilionienė.
Kalbėdama apie homoseksualumą, politikė sakė žinanti Lietuvoje gyvenančius ir gyvenusius du vyrus ir dvi moteris, kurie gali būti puikūs partneriai, mylintys ir gerbiantys vienas kitą. „Homoseksualūs žmonės gimsta ir jie turi teisę gyventi šalia heteroseksualių žmonių. XX a. II pusėje homoseksualių žmonių teisės buvo pripažintos, todėl jie nebenori slėptis. Aiškinant lytinę prigimtį, teigiama, kad homoseksualumas yra viena iš lytiškumo apraiškų. Taigi jų teisės irgi turi būti gerbtinos“,- teigė Seimo narė.
Politikės sakė tikinti, kad po 20 metų užaugs nauja karta, kuri mąstys ne stereotipiškai, kuri gerbs žmogaus teises ir laisves. „Jaunimo politika, kaip ir šeimos politika, taip pat turi būti sukurta mūsų valstybėje. Nes jei mes žiūrime į juos, kaip į mūsų darbų perėmėjus, turime padėti jiems atsistoti ant kojų“,- įsitikinusi A.M.Pavilionienė.
