Medikų teigimu, pernai padaugėjo pirmą kartą kraują duodančių žmonių - pirminių donorų. Praėjusiais metais jie sudarė 36,2 proc. visų donorų, 2001 metais - 34, proc., 2000 metais - 26,5 procento.
Pasak specialistų, didėjantis pirminių donorų skaičius - geras rodiklis, parodantis donorų kontingento atsinaujinimą bei pasipildymą. Vilniaus kraujo centro direktoriaus pavaduotojos Jekaterinos Sizovos teigimu, vis dažniau donorais tampa jauni ir sveiki žmonės, o asocialių ir benamių ateina vis mažiau.
2002 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 33 768 donorai, kurie kraują davė 81 763 kartus, iš kurių 4 524 kartus - nemokamai (5,5 proc.). 2001 metais tokių kraujo davimų buvo mažiau -3,5 proc. , o 2000 metais dar mažiau - 3,1 procento.
Daugiausiai nemokamų pirminių kraujo donorų pernai buvo Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos kraujo centruose. Šiuo metu dauguma kraujo donorų Lietuvoje gauna maždaug 50 litų piniginę kompensaciją už sugaištą darbo dieną. Visose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir daugelyje narystės ES siekiančių valstybių donorams jokios piniginės kompensacijos nebemokamos ir yra suformuotas nemokamų donorų kontingentas.
Medikai prognozuoja, kad Lietuvoje maždaug 5-10 proc. gyventojų turėtų tapti nemokamais donorais, tada šalies gydymo įstaigos būtų pakankamai aprūpintos krauju bei iš jo pagamintais preparatais. Vilniaus kraujo centro duomenimis, 2002 metais buvo paruošta 39 746 litrai kraujo ir tai 5,9 proc. daugiau nei 2001 metais.
Palyginti su 2001-aisiais, dėl laboratorinių kraujo tyrimų rezultatų išbrokuojamo kraujo kiekis beveik nepakito - 2002 metais išbrokuota 1,1 proc. viso paruošto kraujo kiekio. 2001 metais išbrokuota 1,15 proc., 2000 metais - 1,26 proc. viso paruošto kraujo.
Specialistų teigimu, Europoje paruošto kraujo išbrokuojama mažiau - iki 1 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką, visas donorų ar ketinančių tapti donorais kraujas laboratorijose yra tikrinamas kiekvieno kraujo davimo metu, ar jame nėra žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), sifilio ir virusinių hepatitų B bei C.
Pernai pasitaikė net 20 atvejų, kai pirminiais kraujo donorais ketino tapti ŽIV infekuoti asmenys. Tarp pakartotinų donorų tokių asmenų nustatyta mažiau - 12 atvejų.
Pasak Vilniaus kraujo centro duomenų, užsikrėtusių virusiniais hepatitais ir ketinusių tapti donorais užregistruota dar daugiau. 2002 metais tarp pirminių donorų nustatyti 263 užsikrėtę virusiniu hepatitu B, tarp pakartotinų donorų - 113. Virusinio hepatito C tarp pirminių donorų pernai Lietuvoje nustatyta 388 atvejai, tarp pakartotinių - 155 atvejai.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tikino, jog Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, teisiniais dokumentais bei praktikoje sudaryti visi barjerai, kad infekuotų asmenų kraujas nebūtų naudojamas perpylimams.
Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos, altruizmu grindžiamos donorystės plėtra - gerokai efektyvesnis būdas sumažinti kraujo perpylimų metu perduodamų infekcijų grėsmę, negu donorų kraujo tyrimai.
Donorai, siekiantys gauti pinigų už kraują, dažnai net žinodami, jog dėl sveikatos būklės jie negali būti donorais, apklausose to nepripažįsta ir gali sukelti didelę grėsmę kitų žmonių sveikatai.
Kraujo centrų specialistų manymu, norint sėkmingai išplėtoti šalyje neatlygintiną donorystę, jos propagavimui valstybė turi kasmet skirti apie 1,5 mln. litų.
Tuo tarpu donorų piniginėms kompensacijoms iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto 2002 metais buvo skirta 3,9 mln. litų. Tiek pat lėšų numatyta ir šiems metams.