Pasak vienos kaunietės, kurios dukrelei – keli mėnesiai, problemos jų šeimą užklupo liepos viduryje, kai maudydama mažylę rankytėje užčiuopė guzelį.
Šeimos gydytoja skubiai nusiuntė į infekcinę ligoninę,
kur mergaitei diagnozuotas tuberkuliozinis limfadenitas – komplikacija po TBC skiepo.
Pasak moters, iš pradžių buvo „operacinis gydymas, dabar – antibiotikai“. Sunkiai tramdydama ašaras ji pasakojo apie kūdikėlio ilgus mėnesius laukiantį gydymą – esą ji informuota, kad dėl duodamų vaistų sutriko kepenų funkcija.
Šiemet Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra gavusi 8 tokius pranešimus. Iš Kauno liepos mėnesį – tik vieną, nors kaunietės mamos tikino, kad tokių atvejų – kur kas daugiau.
„Buvo trys iš mano draugų rato, jau yra viena, kuri išsigydė – vaikučiui 5 metai. Kodėl neinformuojamos tokiais atvejais kitos instancijos? Kaip suprantu tai niekam neįdomu“, – kalbėjo viena iš mamų, susidūrusių su šia problema.
„Jeigu tai yra komplikacija, pirmasis gydytojas, pas kurį kreipėsi dėl to skiepo komplikacijos, užpildęs skubų pranešimą, turi pranešti atitinkamai sveikatos centrui, kurie vėliau su specialistais įvertins, ar tai tikrai skiepo komplikacija, ar tai tik sutapimas“, – teigia Alvydas Laiškonis, Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius.
Pasak specialistų, galimas ir šalutinis vaistų poveikis, ir jis paprastai nurodomas, o komplikacijas po TBC skiepo gali sukelti ir neteisingai suleista arba nekokybiška vakcina.
Tačiau Lietuvoje jos retos, vidutiniškai per metus pasitaiko 10–15 atvejų – tai tik kelios šimtosios procento nuo visų paskiepijimų.
„Vakcina yra daniška, kokybiška, bent jau kažkokių atgarsių iš Europos (nes mes dalyvaujame ir Europos stebėsenos sistemoje) neturime, kad būtų daug kažkokių nepageidaujamų reakcijų“, – tvirtina Gintautas Barcys, Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas.
Kai kurios šalys skiepijimo TBC vakcina atsisakė. Tačiau, pasak G. Barcio, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze – vienas didesnių Europos Sąjungoje, todėl kol kas to daryti nežadama.