Gimė apie 1460 Ostrogo pilyje, kunigaikščių Ivano Ostrogiškio ir Ivanaitės Bielskos šeimoje. Buvo du kartus vedęs: kunigaikštytes Tatjaną Alšėniškaitę ir Aleksandrą Sluckaitę. Iš pirmos santuokos turėjo sūnų Ilją, iš antros – dukrą Zofiją ir sūnų Konstantiną Vasilijų. Ankstyvoje jaunystėje pradėjo dalyvauti karo žygiuose. Už puikų pasirodymą kovojant su totoriais, vėliau 1492-1494 kare su Maskvos DK, 1497 nominuotas pirmuoju Lietuvos DK istorijoje didžiuoju etmonu iki gyvos galvos. Nuo tada su pertrauka Maskvos nelaisvėje, likusį gyvenimą paskyrė karo reikalams.
Rimtą nesėkmę didysis etmonas patyrė 1500 kovose su Ivano III kariuomene. 1500 vasarą pralaimėjęs prie Vedrošos, pats pateko į maskvėnų nelaisvę ir joje praleido 7 metus. 1507 pabėgusį iš nelaisvės K. Ostrogiškį gausiai apdovanojo Lietuvos dk Žygimantas Senasis. Jam sugražino didžiojo etmono buožę ir suteikė Voluinės maršalkos bei Lucko seniūno pareigas. 1514 didysis etmonas pasiekė didžiausią savo karinę pergalę. mūšyje ties Orša. Buvo sumušta daugiau kaip du kartus didesnė maskvėnų kariuomenė.
Tai keitė XVI a. pradžios Lietuvos DK karo su Rusija eigą, 4 metams sustabdyti Maskvos puolimai. Be to, pergalės įtakoje pavyko suardyti Europos vadovų kuriamą koaliciją prieš Jogailaičius. Už laimėjimą Žygimantas Senasis K. Ostrogiškiui suteikė naujų privilegijų: panaikintas draudimas stačiatikiams užimti aukščiausius postus valstybėje, K. Ostrogiškis gavo teisę antspauduoti raštus raudonu vašku, 1522 tapo Trakų vaivada. Paskutinę didelę pergalę didžiojo etmono vadovaujama kariuomenė pasiekė 1527 netoli Kijevo Olšanicos mūšyje sutriuškindama totorius.
K. Ostrogiškis nemažai nuveikė stiprindamas stačiatikių pozicijas Lietuvos DK. Jo dėka Vilniuje iškilo šv. Mikalojaus ir Švč. Trejybės bei buvo atstatyta Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės, Naugarduke fundavo Boriso ir Glebo cerkvę, taip pat sutvarkė cerkvę Ostrogo pilyje. Jis dalyvavo skirstant bažnytinius postus Kijevo metropolijoje, bendradarbiavo su stačiatikių raštijos atstovais.
Mirė 1530 08 10. Palaidotas Kijeve Pečioros Lauros vienuolyne.
Karalienės Bonos gydytojas italas Valentinas 1530 apie K. Ostrogiškį rašė: „Tai buvo garbingas vyras, drąsus ir lydimas sėkmės. (...) 64 mūšių nugalėtojas, 6 kartus patyrė nesėkmę, 3 metus buvo pančiuose įkalintas Maskvoje ir liko toks ištikimas savo graikų tikėjime, kad jį rusėnai laikė šventuoju“.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija