Vyresniame amžiuje smegenys ir nervų sistema kasdien praranda 30-50 tūkst. nervinių ląstelių – neuronų. Skaičius nemažas, tačiau baimintis nebūtina. Mat turint galvoje milijardus galvos smegenų ląstelių, šį praradimą galima palyginti su keletu plaukų, išslenkančių plaunant galvą. Daug svarbiau, kad likusieji neuronai būtų sveiki, o šiuo atveju, naujausiais mokslo duomenimis, galima daug nuveikti.

Dažniausiai atmintis pablogėja pervargus, trūkstant miego, dėl streso. Pervargus dėl įtempto protinio darbo padės miegas – ne mažiau kaip 8-10 val. per parą. Užuot spoksoję į televizorių, verčiau pasivaikščiokite gryname ore. Atmintis blogėja ilgai žiūrint nuobodžias, panašias TV programas. Alkoholis ir skydliaukės veiklos sutrikimas taip pat kenkia smegenų gebėjimui formuoti naujus prisiminimus.

Labai žalingai veikia atmintį aukštas kraujospūdis. Tinkama mityba smegenims būtina ne mažiau kaip skrandžiui. Nuo visavertės mitybos priklauso atmintis ir intelektinio gyvenimo trukmė. Ypač smegenų ląstelėms, atsakingoms už atmintį, reikalingos įvairios medžiagos.

Nesočiosios riebalų rūgštys

Jos sudaro trečdalį smegenų. Jų trūkstant, smegenų ląstelių veikla prastėja, net gali visai ištrinti prisiminimus. Šios rūgštys gerina kraujo apytaką, dėl to daugiau maistinių medžiagų patenka į ląsteles. „Gerųjų riebalų“ tiekėjai – žuvų taukai ir kai kurie augaliniai aliejai: saulėgrąžų, sojų, rapsų, alyvų, taip pat riešutai, saulėgrąžos. Gyvulinė mėsa ir margarinas, priešingai, teikia riebalus, negerinančius atminties.

Angliavandeniai

Tai gliukozės šaltinis – neuronų kuras. Vadinamųjų sudėtingų angliavandenių organizmas gauna iš kruopų, daržovių (išimtis – burokai ir morkos). Šis maistas suteikia daug protinės ir fizinės jėgos net visai dienai. Jis naudingesnis negu paprastieji angliavandeniai: cukrus, saldumynai, baltų miltų gaminiai, greitai suteikiantys trumpalaikės energijos. Paprastieji angliavandeniai klastingi dar ir tuo atžvilgiu, kad jiems virškinti organizmas sunaudoja B grupės vitaminus, kurie itin būtini smegenims.

Baltymai

Juose yra nervams ir smegenims būtinų aminorūgščių. Patariama valgyti žuvį, ryžius, pupas, lęšius.

Vitaminai

B grupės vitaminai – smegenų ir nervų sistemos stiprinimo lyderiai. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį atminties procese ir kasdien reikalingi. Rupi duona, ryžiai, kruopos – puikus jų šaltinis. E vitaminas (alyvų aliejus, avokadai, riešutai) – būtina smegenų ląstelių maistinė medžiaga, o kartu su A vitaminu (kepenėlės, sviestas, kiaušiniai) apsaugo neuronus nuo senėjimo. Manoma, kad būtent šie vitaminai lėtina atminties praradimą sergant Alzheimerio liga.

Mineralinės medžiagos

Svarbiausios atminčiai – geležis, magnis, cinkas. Taip pat neuronus ir nervinius impulsus gerina kalis ir kalcis. Todėl linkusiesiems į užmaršumą patartina valgyti džiovintus abrikosus, razinas, keptas orkaitėje bulves ir obuolius, jogurtą, kitus pieno produktus.

Atmintis – mūsų rankose

Jei tikėsime, kad žmogus per gyvenimą išnaudoja ne daugiau kaip 10 proc. atminties galimybių, tokiu atveju logiškiausias atminties gerinimo būdas – jos lavinimas. Specialistai siūlo vadovautis keliomis taisyklėmis.

Niekada neprisiminsime nedominančios informacijos.

Kiekvieną dieną galima atlikti keletą nesudėtingų veiksmų: pavyzdžiui, prisiminti dešimt draugų telefonų numerių ir pamažu didinti jų skaičių. (Siūlyčiau kasdien išmokti po 10-20 užsienio kalbos žodžių. Tai turėtų būti ne atsitiktiniai, bet rišlaus teksto, pavyzdžiui, dialogo žodžiai.

„Įnirtingai“ mokydamasis anglų kalbos, per parą išmokdavau apie 80 žodžių, nors tikslas buvo – 100; 20 žodžių užmiršdavau. Juos tekdavo nukelti į kitą dieną.) Pagal abėcėlę išvardyti visus savo gimines, smulkiai perkratyti atmintyje visos dienos įvykius. Ilgainiui smegenys pačios labiau pastebės smulkmenas.

Tačiau paprasčiausias ir maloniausias atminties gerinimo būdas – nuolat skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, mokytis mintinai eilėraščius ar dainų tekstus.

Atminčiai gerinti liaudies medicina siūlo:

į pirmuosius ir antruosius patiekalus dėti krienų;
3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį, išgerti šalavijų nuoviro.

Senas išbandytas receptas: imti 6 dalis džiovintų šalavijų ir po 2 dalis liepžiedžių, čiobrelių, dilgėlių. Viską sumaišyti ir šaukštą mišinio užplikyti 300 ml verdančio vandens. Uždengti ir 20 min. traukinti. Perkošti ir gerti dar šiltą po 100 ml 30-40 min. prieš valgį.

Atminties eliksyras: 100 ml citrinų sulčių, 200 g medaus, 50 ml alyvų aliejaus. Sumaišyti ir gerti nevalgius po šaukštelį.

Sklerozės profilaktikai gerkite jaunystės eliksyrą: 1 dalis citrinų sulčių, 2 dalys medaus, 0,5 dalies saulėgrąžų aliejaus. Gerti nevalgius po šaukštą.

Ar neužmiršite? Pasidėkite laikraštį po pagalve, sako, padeda. Sėkmės!