"Regos problemomis taip pat galima paaiškinti impresionistų polinkį dažnai naudoti tam tikras spalvas, pavyzdžiui, raudoną. Trumparegystė taip pat galėjo lemti vaizduojamų objektų linijų minkštumą, detalių nebuvimą ir "mirguliuojančių" atspalvių pamėgimą", - sako australų neurochirurgas.
Jo duomenimis, Sezanas ir Renuaras nenorėję nešioti akinių, o trumparegiai žmonės gerai mato arti esančius daiktus, pavyzdžiui, drobę, tačiau tolesni objektai atrodo tarsi "išplaukę". Be to, miopija lemia ryškesnį raudonos spalvos spektro matymą, o prastesnį - mėlynos.
Sužinojęs apie N. Dano teoriją, britų menotyrininkas Johnas House'as (Džonas Hauzas) pavadino ją "nesąmone". "Dailininkai tiksliai žino, kodėl jie daro būtent tai, ką daro", - priminė dailės žinovas.