Filmų kolekciją sudaro devyni filmai iš Rytų Europos, Azijos bei Kaukazo. Dokumentinių filmų autoriai pasirinko aktualiausias, kiekvienai šaliai būdingiausias moters problemas. Nepagražintose, kartais tragiškose herojų istorijose galima pamatyti didelius skirtumus tarp moterų, gyvenančių Centrinės Azijos, Kaukazo šalyse ir Rytų Europoje. Vienur moterys privalo „tik“ prisitaikyti prie naujos ekonominės realybės, kitur jų gyvybei gręsia pavojus.

Lietuvių režisierės Monikos Juozapavičiūtės filmas “Rytoj bus geriau” pasakoja apie keturias moteris, kurių gyvenimai atspindi pastarojo dešimtmečio pokyčius Lietuvoje. Viena iš jų - aktorė, turėjo griebtis siuvėjos profesijos ir tik kartais vaidinti spektakliuose. Buvusi fizikė įkūrė pažinčių tarnybą. Mokslinio komunizmo dėstytoja tapo politologe ir padarė mokslininkės karjerą. Ūkininkei pavyko pastatyti išsvajotą namą. Visos jos sunkiu gyvenimo laikotarpiu surado savyje jėgų, nors ir dažnai pavadinamos silpnąja lytimi. Įvyks susitikimas su filmo kūrybine grupe bei filmo herojėmis.

Ironiško filmo „Tėvynės grožybės“ herojės – pavyzdžiai jaunoms estėms. Buvusi „Misis Estija“ yra grožio konkursų prodiuserė. Kita filmo herojė - vaikų tautinio judėjimo vadė. Nors moterys akcentuoja skirtingas vertybes, tačiau jų siekiai tie patys. Filme „Valdžia – moteriškos giminės“ atskleidžiamas ukrainietės moters aktyvumas šeimoje, kaime, darbe. Tačiau nepriklausomoje Ukrainoje moteris į politiką įsileidžiama tik kaip europietiškos demokratijos įrodymas.

Azerbaidžaniečio Ali Isa Džabarovo filme „Linkiu septynių sūnų ir vienos dukters“ rodomi žiaurūs patriarchalinės šeimos įstatymai. Čia laukiama gimstant tik berniukų. Moterį, pagimdžiusi pirmąją mergaitę, net gali palikti vyras. Azerbaidžaniečių bendruomenės mergaitės filme “Nematomos”, gyvenančios vos 50 kilometrų nuo Tbilisio, sulaukusios 14–15 metų privalo palikti mokyklą. Manoma, kad išsilavinimas joms nereikalingas, nes svarbiausia – ištekinti merginą, kol dar nenuvyto jos grožis.

Urančimegas Nansalma filme „Šilko raštai“ pasakoja, jog Mongolijoje net 80 procentų studentų – merginos. Tačiau aukštojo mokslo diplomas ne ką tepadeda rasti darbą pagal specialybę. Tenka laimės ieškoti svetur ir dirbti žemiausios kvalifikacijos darbus.

Uzbekų filmo „Padienininkės“ herojės - šeimos ir visuomenės atstumtos moterys. Iš namų išvarytos moterys, mėgindamos išgyventi, susitaiko su vergyste ir net priverstina prostitucija.

Orzu Šaripovo filmo „Gyvieji konteineriai“ herojės - tadžikės moterys, kurios gelbėdamos šeimas nuo bado, rizikuoja gyvybe ir laisve, savyje tarsi gyvuosiuose konteineriuose, veža heroiną. Taip jos dažniausiai patenka į kalėjimą. Filmo „Kur susilieja du šaltiniai“ herojė - šešiasdešimtmetė kirgizė liaudies menininkė iš kalnų kaimelio. Moteris velia nuostabių raštų veltinius, įtraukdama į šį darbą šeimos narius bei kaimynus. Šis savotiškas verslas ne tik suteikia galimybę užsidirbti pinigų, bet ir padėjo moteriai tapti žurnalo „Elle“ heroje.

Atviros visuomenės instituto tinklo Moterų programa ir Rusijos Atviros visuomenės instituto Lyčių politikos instituto tikslas buvo parodyti “nematomas” moteris, pasiekti, kad jų balsus išgirstų visuomenė.

Į forumą ”Lyčių montažas: posovietinės erdvės paradigmos” “Skalvijos” kino centre, kuris vyks gegužės 16 – 19 d., įėjimas nemokamas.

Forumo programoje taip pat numatomi susitikimai su gruzinų kino režisiere Liana Džakeli, Gruzijos fotografijų paroda “Gruzija: pozityvas” (atidarymas “Skalvijos” kino centre gegužės 17 d.) bei diskusija “Žiniasklaida – lytiškumo cenzorė?” Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją