Profsąjungiečių parengtose pataisose siūloma, kad daugiau nei du mėnesius negaunantis viso jam priklausančio darbo užmokesčio darbuotojas galėtų neatlikti savo pareigų, darbdavį apie tai įspėjęs prieš tris darbo dienas.
Laikinas darbo sutarties sustabdymas baigtųsi darbuotojui pačiam nusprendus vėl dirbti arba darbdaviui visiškai sumokėjus vėluojantį atlyginimą ir apie tai pranešus darbuotojui.
Darbuotojui pagrįstai sustabdžius darbo sutartį, darbdavys jam kas mėnesį turėtų mokėti minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
LSPK pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI sakė, kad tokios pataisos pateiktos dėl dviejų priežasčių: pirmiausiai todėl, kad tokių atvejų daugėja, o antra, buvo siekiama pateikti kontrpataisas ankstesniems Vyriausybės ir darbdavių siūlymams.
„Mes teikiame kontrpasiūlymą visoms toms pataisoms, kurios blogina darbuotojo padėtį. Šiuo metu, kai darbdavys neturi darbo darbuotojui, jis jam moka prastovas, o darbuotojas, negaunantis atlyginimo, teturi pasirinkimą išeiti iš darbo, todėl mes norime numatyti jam ir kitas alternatyvas ir jo galimybes prilyginti darbdavio galimybėms“, – sakė A. Černiauskas.
Pateiktose Darbo kodekso pataisose profsąjungos taip pat siūlo leisti paprasčiau rengti streikus. Pavyzdžiui, siūloma, kad šakos arba nacionalinio lygio streiką galėtų surengti profesinės sąjungos be atskiro darbuotojų balsavimo.
Šios įstatymo pataisos turėjo būti svarstomas antradienį Trišalėje taryboje, tačiau nuspręsta jį atiduoti nagrinėti šios tarybos darbo santykių komisijai.
Nori laisvesnio darbo grafiko
Kartu tai pačiai komisijai perduotos ir Vyriausybės sudarytos Saulėtekio komisijos siūlymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriose norima išbraukti nuostatą, kad viršvalandžiai yra draudžiami, vietoj to siūloma įrašyti sąlygą, kad jie leidžiami darbuotojui sutikus raštu.
Parengtose pataisose siūloma palikti galioti nuostatą, kad bendra darbo savaitės trukmė kartu su viršvalandžiais negali viršyti 48 val., tačiau norima atsisakyti galiojančios tvarkos, kad naktinis darbas turi būti trumpesnis viena valanda nei įprasta darbo diena.
Pataisose, atsižvelgus į Saulėtekio komisijos siūlymus, būtų įvesta suminė darbo apskaita, pagal kurią būtų reikalaujama per 4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį išlaikyti 40 darbo valandų per savaitę vidurkį.
„Esu įsitikinęs, kad siūlomi Darbo kodekso pakeitimai yra naudingi tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, ir šiandienos sprendimą prašyti komisijos suformuoti vieningą nuomonę vertinu kaip vilkinimą, nuo kurio nukentės pirmiausia verslas, o tada jau ir samdomi darbuotojai. Pramonei suminės darbo laiko apskaitos įteisinimas yra aktualus net ir sunkmečiu, nes esant nepastoviems užsakymų kiekiams, verslas galėtų reguliuoti darbuotojų darbo laiką pagal esamas apkrovas“, - pranešime spaudai, išplatintame po Trišalės tarybos posėdžio, cituojamas ūkio viceministras Rimantas Žylius.
Prieš visų šių siūlymų Trišalė taryba, sudaryta iš profsąjungų, darbdavių ir ministerijų atstovų, turėtų grįžti liepos pabaigoje.
