Istoriografijoje kartais Žygimanto Augusto valdymo laikmetis vadinamas Lietuvos DK „aukso amžiumi“. Tačiau iš tiesų reikšmingus atliktus šio valdovo darbus nemaža dalimi atsveria negatyvus jo vaidmuo sudarant Liublino sąjungą.
Žygimantas Augustas gimė 1520 08 01 Krokuvoje, Vavelio pilyje, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos šeimoje. Buvo vienintelis sosto įpėdinis. Vedė tris kartus: Elžbietą Austrijietę, po jos mirties – Lietuvos didikę Barborą Radvilaitę. Trečia jo žmona buvo pirmosios sesuo – Kotryna Austrijietė. Pirmosios ir trečiosios vedybos buvo nesėkmingos, o antrosios baigėsi tragiškai. Apskritai vedybinis gyvenimas nenusisekė, mirė nepalikęs palikuonių.
Gavo puikų humanistinį išsilavinimą. Būdamas 9, karališkosios šeimos ir Lietuvos DK Ponų Tarybos sutarimu, Vilniuje pakeltas Lietuvos dk, o dar po metų Vavelyje paskelbtas Lenkijos karaliumi. 1544 Žygimantas Augustas pradėjo savarankiškai valdyti Lietuvos DK.
Tuo metu jo vizijoje Lietuva turėjo būti stiprią valdžią turinčio valdovo valdoma, atskira nuo Karūnos Gediminaičių paveldima tėvonija. Prolietuviškas nuostatas stiprino antrosios karaliaus vedybos. Jų pripažinimui, žmonos karūnacijai 1550 pasiekti buvo išeikvota daug pastangų ir energijos, paaukota nemaža dalis valdovo finansų bei valdų.
Požiūris į Lietuvos DK nesikeitė po Radvilaitės mirties, be to, pozicija dar tik sustiprėjo dėl 1554 atsiradusių interesų Livonijoje. Tačiau nesėkmingai vykęs 1557 prasidėjusio Livonijos karo pirmasis etapas, palikuonio neturėjimas galiausiai pakeitė Žygimanto Augusto poziciją Lietuvos atžvilgiu. Nuo 1563 m. jis tapo aktyviu Lietuvos DK ir Lenkijos sąjungos šalininku. 1564 paskelbė apie savo tėvoninių teisių perleidimą Lenkijos karūnai, jo spaudžiami Lietuvos atstovai 1569 pasirašė Liublino sąjungą.
Su Žygimanto Augusto vardu tiesiogiai susijusios XVI a. vidurio Lietuvos DK modernizavimo reformos: įvykdytos valakų, administracinė-teisinė reformos, sukūrusios pavietų struktūrą su seimeliais ir renkamais teismais, pagyvinusios krašto ūkį. 1566 patvirtintas II Lietuvos Statutas.
Pripažinti valdovo nuopelnai dalyvaujant renesanso kultūriniame sąjūdyje Lietuvoje: nuo 1544 Vilniuje statoma valdovų rezidencija, sukaupta apie 5000 knygų biblioteka, gobelenų ir paveikslų kolekcijos. Žygimantas Augustas rėmė muzikus ir menininkus. Būdamas katalikas, garsėjo savo religine tolerancija, o 1563 privilegija sulygino stačiatikių ir katalikų teises valstybėje.
Paskutinius trejus gyvenimo metus Žygimantas Augustas praleido daugiausia Lenkijoje. Mirė 1572 07 07 Knišine, nepalikęs palikuonių. Palaidotas Vavelio katedroje, Žygimantų koplyčioje.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija