Pasak S.Vadišio, ekspoziciją papildė per pastarąjį dešimtmetį archeologų rasti vertingiausi daiktai, kurie iki šiol buvo restauruojami.
Pirmieji su atnaujinta Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato ekspozicija galėjo susipažinti lenkai. Mat daugiau nei keturis mėnesius Lenkijos sostinėje Varšuvoje esančiame Valstybiniame archeologijos muziejuje buvo eksponuojama maždaug 600 įvairių keraminių dirbinių, įrankių bei naujausių radinių iš Kernavės.
Viduramžiais svarbų politinį ir kultūrinį centrą Kernavę pristatančią parodą "Kernavė - Lietuvos Troja" aplankė apie 7 tūkst. Lenkijos gyventojų.
"Kernavė - Lietuvos Troja" - antroji paroda Varšuvos archeologiniame muziejuje, skirta Lietuvai. 1994 metais čia veikė ekspozicija "Senovės Lietuva".
Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti Kernavės teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, jas reikiamai tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti, organizuoti jų nuolatinius mokslinius tyrimus.
Kultūrinį rezervatą sudaro 194,4 hektarų ploto rezervato teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais - vertybėmis bei ekspozicija po atviru dangumi bei specializuotas archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais bei ekspozicija.
Kultūrinio rezervato teritorijoje yra 18-a nekilnojamųjų kultūros vertybių, tarp kurių - keturi Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, senovinė Kernavės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda.
13 amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.