Štai jūs uždirbate daugiau už savo vyrą ar draugą, su kuriuo gyvenate. Jūsų draugas taip pat galėtų užsidirbti, tačiau kažkodėl jo uždarbiai yra maži ir nepastovūs. Jam nesiseka, jis chroniškai be darbo, jo kūrybinis talentas nepripažintas.
Užtat jūs uždirbate daug ir stabiliai. Ir nejaučiate tame nieko blogo, o savo draugą mylite. Tik štai bėda - jūsų draugas kažkodėl nerodo jums dėkingumo. Vietoj to jis būna su jumis niūrus ir priekabus. Anksčiau ar vėliau jūs jaučiatės įžeista. Ir pasakote jam: galėtumei padėkoti man už tai, ką aš dėl tavęs padariau!
Į tuos žodžius jūsų draugas kažkodėl atsako ironiška šypsena. Ir pasako, kad jūs jį kontroliuojate savo pinigais. Jūs užsigaunate. Iš tiesų, jūs ką tik parodėte jam, kad ir pati ne prieš kai ką gauti. Ir staiga ištariate jam piktą frazę, turinčią jį užgauti: „Kitą kartą, kai tau reikės pinigų, tai sakyk tiesiai!” O ištarusi suvokiate: jūs NORITE, kad būtų tas kitas kartas, jums PATOGU, kad jis priklausytų nuo jūsų. Jums BŪTINA, kad jis liktų prašytojo rolėje.
Ir susipykimas parodė jums tai, ko jūs niekaip nenorėjote prisipažinti. Galbūt jus pačią persekioja baimė tapti silpna ir bejėge, ir pinigai, kuriuos jūs duodate draugui, padeda jums jaustis pranašesne, stipresne. O jis, finansiškai priklausydamas nuo jūsų, padeda jums tokia jaustis. Kam jums tai?
Galbūt jūs dar vaikystėje išmokote būti atsakinga už tėvus, atstoti vienam iš jų trūkstamą sutuoktinį, buvote ne vaikas, bet mažas suaugęs... Taip, jūs taip pat, nors ir ne taip akivaizdžiai, kaip jis, priklausote nuo savo draugo. Jūs turite jį valdyti. Kitaip - pagal jūsų baimingą įsitikinimą - niekas jūsų nemylėtų. Todėl jums reikia nuolatinės galios jausmo, o tam jums reikia, kad sutuoktinis būtų nevykęs ir silpnas. Kad pati galėtumėte pabūti silpna, jūs netikite. Pinigai – jūsų galios instrumentas.
O štai jūsų sutuoktinis nustoja būti patrauklus lovoje. Jūs tiesiog nenorite su juo mylėtis ir niekaip nesuprantate, kodėl. Jis užsigauna, pradeda jus įtarinėti neištikimybe. Kyla barniai. Ir staiga jūs suvokiate, kad jaučiate slaptą pasitenkinimą tuo, kad galite sukelti jam pyktį. Jums saldu žinoti, kad jis negaus jūsų kūno ir šį, ir kitą vakarą!
Kažkada labai seniai jūs patyrėte vyriškio prievartą. Ji beveik užsimiršo, ir jūs jos nesureikšminote. Tačiau dabar paaiškėja, kad sielos gilumoje jūs vis dar neišgyvenote visų jausmų, susijusių su ta prievarta. Iš jų pagrindinis jausmas - neišreikšta jėga, nepasakytas „ne“, neapginta savigarba, neatstatyta savivertė. Tuo metu jūs negalėjote rasti savo galios, kuri jus apgintų. O gal jėgos buvo nelygios.
Tačiau anksčiau ar vėliau jūs pajaučiate savo vyre visus vyrus, kurių nekenčiate. Ir štai šis konkretus vyras dabar turi atsakyti už kitų vyrų sukeltą skriaudą. Jums reikia pajausti jūsų galią.
Galima ir kita situacija - joje nebuvo traumos. Tačiau vyras turi įpročių, su kuriais jūs negalite kovoti. Jūs bandėte jį perauklėti, o jis nepasidavė. Jis ėmė domėtis kitomis moterimis, jis neskiria jums tiek dėmesio, kiek jūs tikitės. Jis bando atsipirkti nuo jūsų pinigais. Ir jūs negalite jų atsisakyti. Ir vėl jums reikia parodyti savo galią. Tačiau kai jūsų lūpos negali ištarti „ne“, už jas ima kalbėti jūsų kūnas. Jūsų lytinis šaltumas sako vyrui: „Tau nepavyks sukelti man geismo“. Ir nepavyksta! Jūsų slaptas galios instrumentas - sekso nebuvimas.
Apie tai, kaip jūsų neišreikštą galią gali sustiprinti, atstoti ar išreikšti vaikai, patys vaikai nepapasakos. Tačiau vaikų psichiatrai ir psichoterapeutai puikiai žino, kad problemų turintis vaikas dažnai atlieka sąjungininko vaidmenį: sujungia atšalusius tėvus, tuo sustiprindamas šeimos galią; padeda vienam iš tėvų jaustis stipresniu, sukurdamas su juo sąjungą prieš kitą; tiesiog atlikdamas ne vaiko, o anksti suaugusio pagalbininko vaidmenį.
Kuri motina, susidūrusi su smurtaujančiu tėvu, nebuvo griebusi vaiko, šaukdama: „Bėgam, vaikeli, mums ir be jo bus gerai.“ Kurioje šeimoje, žmonai kaltinant vyrą, vaikai netapdavo slaptais vyro gynėjais? Ir atvirkščiai, kai vyras kaltina žmoną, vaikai dažnai motiną apgina!
Tas suaugęs, kuriam šeimoje trūksta galios, neretai gauna slaptą vaikų paramą. Ir sutikite: būna situacijų, kada negalintys garsiai supykti ar paištvirkauti kultūringi bei inteligentiški tėvai kažkodėl turi grubų ir pasileidusį vaiką! Taip, vaikas gali atstoti ir atstoja tas jėgas, kurios slypi tėvų sielose nepripažintos ir neatpažintos. Vaikai yra mūsų galios instrumentai.
O dabar jūs paklausite: ir kas gi iš šio niūraus atradimo? Kad mes turime visa tai savyje surasti, atpažinti ir prisipažinti kaltais?
Man atrodo, kad toks variantas įmanomas. Tačiau pagalvokime apie vieną panašų į atpažinimą dalyką: pripažinimą. Visais šiais atvejais mes atrandame savyje slaptą būdą paveikti kitą žmogų ir negalėdami naudotis kitokia galia, naudojame pinigus, seksą ar vaikus. Tačiau visai neblogas kelias atrasti savo tikrą galią - tai tiesiog pripažinti: aš esu kai kur silpnas.
Taip, aš esu tik vaikas savo tėvams, ir negaliu būti jiems dar ir tėvas. Taip, aš negaliu savo pinigais priversti sutuoktinio manęs nepalikti, ir tai yra neišvengiama: žmonės gyvena savo gyvenimus. Taip, aš nemoku ištarti „ne“, ir man reikia šito mokytis. Taip, aš nesiimu atsakomybės už savo gyvenimą ir naudojuosi vaikų pagalba.
Tačiau aš galiu PRIPAŽINTI šias savo silpnybes. Ir tapti savimi. Aš taip pat galiu pasiremti savo protėviais. Tuomet tikrai atsiranda jėgų. Tačiau aš negaliu pats iš savęs būti visagalis. Nes aš - tik mažas ir silpnas žmogus, kol nesijaučiu visumos dalimi. Ir nereikia man nieko vaidinti. Ir neverta man būti herojumi.
Štai kuomet visos tos slaptos galios, manipuliacijos ir kontrolės būdai pasidaro nereikalingi. Ir vietoj galios savo sutuoktiniui mes imame naudotis tuo, kas yra stipriau - žmogiška meile. Pakankamai galinga, kad jai dar reikėtų kitokių galių. Pinigai, seksas ir vaikai tuomet užima savo vietas, kur joms būti ir priklauso.
DAR NIEKADA ŽMOGUS NEBUVO MAŽAS, JEI JIS TIK BUVO SAVIMI.
