Lietuviškoji „Vikipedija“ pateikia dvi termino „devalvacija“ reikšmes. Pirmoji – valiutos nuvertėjimas, jos kurso sumažėjimas kitų valiutų bei aukso atžvilgiu. Antroji pateikiama šio termino reikšmė – pinigų reforma, kurios metu oficialus kurios nors šalies pinigų kursas mažinamas iki jų realios kainos. Būtent šia reikšme terminas devalvacija vartojamas pastaruoju metu itin suintensyvėjusiose kalbose apie galimą Latvijos lato devalvavimą.
Iki tol pamažėle rusenusios šios kalbos su nauja jėga įsiplieskė praeitos savaitės pradžioje, kai Latvijos teisingumo ministras Marekas Sėglinis pareiškė, kad šios šalies vyriausybė turi surengti atvirą diskusiją apie tai, ką būtų galima laimėti ir ką prarasti, devalvavus latą. Iki šio pareiškimo oficialieji Latvijos asmenys bet kokią lato devalvavimo galimybę neigė, tad M.Sėglinio žodžiai visus privertė suklusti.
Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio patarėjas, buvęs Švedijos centrinio banko vadovas Bengtas Dennisas, leidęs suprasti, kad lato devalvavimas neišvengiamas.
„Ar devalvavimas bus rytoj, ar po kelių mėnesių – to niekas nežino. Laiko klausimą visuomet gaubia netikrumas. Tačiau, mano manymu, klausimas, ar devalvavimas bus, jau praeitis. Užuot jį kėlę, turėtume susitelkti į tai, kaip jis vyks”, – šiuos B.Denniso interviu Švedijos televizijai išsakytus žodžius pasauliui transliavo finansų rinkų naujienų agentūra „Bloomberg“.
Po šių kalbų užsienio žiniasklaidoje – tokiuose leidiniuose kaip anglų „The Times“, „Financial Times“, kitų šalių pagrindiniuose leidiniuose, per britų visuomeninio transliuotojo BBC kanalus – pasipylė pranešimai apie greitą lato devalvavimą ir svarstymai apie jo poveikį Latvijos kaimynių, Estijos ir Lietuvos, taip pat kai kurių kitų Rytų Europos šalių finansų sistemoms.
Šis srautas dar sustiprėjo, kai Latvijos vyriausybei praeitos savaitės viduryje nepavyko išplatinti vyriausybės vertybinių popierių emisijos – pirkėjų tiesiog neatsirado. Kalbų apie devalvavimą nesustabdė nei Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio jau kaip užkalbėjimas skambantys patikinimai, kad devalvavimo galimybė nesvarstoma, nei Latvijos centrinio banko raginimas oficialiems asmenims kalbėti atsakingiau. Užsienio komentatorių nuosprendžiu, latas bus devalvuotas, o Latvijos pavyzdžiu neišvengiamai paseks ir Estija bei Lietuva. Tačiau ką apie šias pranašystes ir apie galimo lato devalvavimo poveikį Lietuvai mano mūsų šalies ekonomistai?
„Atgimimo“ kalbinti ekspertai sutinka, kad vienaip ar kitaip galimo lato devalvavimo padarinius pajustų ir Lietuva. Antai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad lato devalvavimas Lietuvą paveiktų labai neigiamai. Anot G.Nausėdos, kaimyninės šalies valiutos nuvertinimo padarinius pirmiausia pajustų Lietuvoje veikiantys bankai, kuriuos veikiausiai užplūstų litus į eurus iškeisti ar apskritai bankuose laikomus pinigus atsiimti norintys indėlininkai. Nukentėtų ir savo produkciją į Latviją eksportuojantys Lietuvos gamintojai, kurių prekės, latui praradus dalį savo vertės, šios šalies rinkoje pabrangtų ir taptų mažiau konkurencingos. Ne itin maloni, G.Nausėdos teigimu, būtų ir kaimyninėje šalyje devalvavus latą kilti galinti socialinė ir politinė įtampa.
Maždaug taip pat tikėtiną galimo lato devalvavimo poveikį Lietuvai vertino ir „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka. Jo manymu, lato devalvavimas išties galėtų sukelti šiokią tokią Lietuvos indėlininkų paniką bei pakenktų Lietuvos eksportuotojams. Tokių galimos kaimyninės šalies valiutos nuvertinimo pasekmių Lietuvai neneigė ir „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Vis dėlto ji padėties dramatizuoti linkusi nebuvo ir tokį poveikį vertino kaip gana nedidelį.
Kalbėdami apie galimo lato devalvavimo poveikio Lietuvai mechanizmą, ekspertai pažymėjo psichologijos svarbą: keisti litus į eurus ar atsiimti indėlius žmones galėtų paskatinti ne kokios nors objektyvios aplinkybės, o baimė prarasti santaupas ir neigiami lūkesčiai.
Panašios priežastys galėtų paskatinti trauktis ir užsienio investuotojus. Aiškindama užsienio komentatorių prielaidą, kad lato devalvavimas beveik neišvengiamai priverstų Lietuvą ir Estiją pasekti Latvijos pavyzdžiu ir nuvertinti savo nacionalines valiutas, V.Klyvienė sakė, jog užsienyje į Baltijos šalis žvelgiama kaip į vieną rinką, todėl, kurioje nors iš šių šalių įvykus kokiems nors pokyčiams, tokių pačių pokyčių pagal analogiją tikimasi ir kitose dviejose. Panašiai V.Klyvienė aiškino ir tų pačių komentatorių teiginius, esą lato devalvavimo sukelta grandininė reakcija galėtų nusiristi ir iki tolimesnių panašioje ekonominėje situacijoje esančių Rytų Europos šalių, tokių kaip Bulgarija ar Rumunija.
Dar vieną galimą grandininės reakcijos pranašysčių priežastį nurodė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika. Jo teigimu, valstybių, kurios, kaip kad Baltijos šalys, taikytų valiutų valdybos modelį, tai yra būtų nustačiusios fiksuotą nacionalinių valiutų ir euro (ar kokios kitos valiutos) kursą, šiuo metu pasaulyje yra vos viena kita, todėl užsienio ekspertai dažnai ne itin gerai išmano tokių valstybių finansinių sistemų subtilybes. Be to, į Baltijos šalis žvelgdami kaip į vientisą darinį, užsieniečiai dažnai būna linkę nepastebėti tarp šių šalių egzistuojančių skirtumų ir tuos pačius vertinimus taiko visoms trims valstybėms. Šiuo atveju tai kažin ar pagrįsta, nes, anot M.Leikos, Lietuvos ir Estijos padėtis yra pastebimai geresnė nei Latvijos. Taigi lato devalvavimas nebūtinai reikštų Estijos kronos ar Lietuvos lito devalvavimą.
Tokiai išvadai pritarė ir kiti „Atgimimo“ kalbinti ekspertai, kartu pabrėžę, kad lato devalvavimo scenarijus Lietuvai būtų itin nepalankus ir kad įvykiams pakrypus šia linkme išlaikyti litą stabilų būtų išties nelengva.
Tačiau šių papildomų sunkumų ir taip jau ekonominį sunkmetį išgyvenančioms Baltijos šalims patirti gal ir neteks, nes, V.Titarenkos įsitikinimu, latas nebus devalvuotas. Ekonomisto manymu, dabar devalvavusi latą Latvija nieko nelaimėtų, o neigiami tokio žingsnio padariniai būtų itin skaudūs. Pasak V.Titarenkos, įprastomis aplinkybėmis šalies eksportą paskatinti galintis nacionalinės valiutos devalvavimas šiuo atveju tokios funkcijos neatliktų, nes, didesnį ar mažesnį nuosmukį patiriant visoms aplinkinėms šalims, užkariauti naujas eksporto rinkas tikėtis būtų sunku. Tiesa, greičiausiai nebūtų ir devalvavimą paprastai lydinčio infliacijos šuolio, tačiau daugelio paskolas eurais paėmusių latvių skolos gerokai ūgteltų, o dalies latvių įmonių lauktų bankrotas. Be to, gerokai nukentėtų ir šalies įvaizdis.
Kad ir kaip klostytųsi įvykiai Latvijoje, Lietuva jiems įtakos neturės, lygiai kaip ir priemonių švelninti galimo lato devalvavimo poveikį. V.Titarenka juokavo, kad, norėdama ko nors imtis, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėtų uždrausti žmonėms atsiimti iš bankų indėlius, tačiau demokratinėje šalyje tokie dalykai neįmanomi. Tuo tarpu G.Nausėda teigė, kad ruošimasis devalvavimui iš principo yra sunkiai įsivaizduojamas ir kad Lietuva pirmiausia turėtų pasirūpinti savo finansinio stabilumo garantavimu.
G.Nausėda: devalvavus latą automatinės lito devalvacijos nebūtų
– Lato devalvavimas, be abejonės, paveiktų Lietuvą, ir paveiktų labai neigiamai.
– Koks būtų to poveikio mechanizmas?
– Finansų rinka. Ir užsienyje, ir Lietuvos žmonių esame traktuojami kaip gana panašios rinkos ir, jeigu vienoje kažkas atsitinka, laukiama analogiškų procesų ir kitoje. Nesunku įsivaizduoti, kokia būtų mūsų indėlininkų, verslininkų, laikančių indėlius bankuose, reakcija. Iš tikrųjų motyvacija „dėl visa ko“ pasikeisti nacionalinę valiutą į eurus, siekiant išvengti panašaus scenarijaus kaip Latvijoje, neprarasti savo santaupų, tokia reakcija būtų nesunkiai numanoma.
Galbūt sunkiau numatyti mastą, tačiau manau, kad pirmosiomis dienomis po Latvijos lato devalvavimo mūsų bankai patirtų tikrą indėlininkų apgultį ir, savaime suprantama, turėtų grąžinti daug indėlių. Dalis tų indėlių galbūt būtų laikomi pakeisti į indėlius eurais, tačiau tikrai nemažai veikiausiai virstų grynaisiais pinigais, taigi bankai šitų lėšų netektų, o kai kurie iš jų gali patirti net ir likvidumo problemų, t. y. stokoti likvidžių lėšų atsiskaityti su visais indėlininkais. Taigi finansinė įtampa būtų garantuota ir labai didelė.
Antras aspektas yra mūsų eksporto reikalai. Latvija, kaip ten bebūtų, yra pagal svarbą antroji Lietuvos eksporto partnerė po Rusijos ir, beje, ne tiek jau daug nuo Rusijos atsilieka. Beveik 11 proc. sudaro mūsų eksportas į Latviją. Tai yra gana nemažai ir visas šis eksportas taptų mažiau
konkurencingas Latvijos rinkoje dėl lato devalvavimo. Ir, atvirkščiai, latvių prekės taptų konkurencingesnės mūsų prekių atžvilgiu.
Sunkoka apskritai numatyti, kokia būtų Latvijos politinė, socialinė padėtis, kokie ten būtų neramumai ar panašiai, bet matyti, kad ir tai gali būti prognozuotina. Natūralu, turėti kaimynę šalį, kurioje vyksta neramumai, turbūt irgi nėra pats maloniausias dalykas. Tačiau pagal svarbą tai jau,
matyt, antrinės svarbos veiksnys. Pirmieji du, mano nuomone, yra daug svaresni.
– Ar tas poveikio mechanizmas yra psichologinis?
– Be abejo, tai pirmiausia yra psichologinis momentas. Tačiau reikalas tas, kad, jeigu daugelio žmonių galvose kirbės toks klausimas: „Jeigu Latvijos padėtis buvo tokia prasta, kad teko devalvuoti jų nacionalinę valiutą“, žinant, kad Lietuvoje situacija taip pat nėra iš geriausių, kiltų natūralus klausimas: „Matyt, jeigu tai įmanoma padaryti Latvijoje, tai įmanoma padaryti ir Lietuvoje.“ O kadangi tokie dalykai paprastai daromi staigiai ir išsaugant konfidencialumą, tai, savaime suprantama, žmonės nenorėtų rizikuoti ir laukti, kol tai atsitiks. Tai, kaip minėjau, lemtų didelius santaupų ir apskritai verslo pokyčius ir būtų vienareikšmiškai neigiamas veiksnys Lietuvos ekonomikai.
– Ar Lietuvos Vyriausybė gali turėti įtakos šiems procesams?
– Manau, kad labai menkos, nes, pirma, Latvijai mes turbūt jokios įtakos negalime daryti, o pasiruošti lato devalvavimui iš anksto – labai sunkiai įsivaizduoju tokius dalykus. Nes, kaip ir minėjau, – galbūt tai skamba šiek tiek ciniškai – devalvavimas yra tiek veiksmingas, kiek netikėtas. Iš anksto žinomas devalvavimas lemia pabėgimą nuo nacionalinės valiutos: visi išsikeičia savo santaupas į eurus ir jo laukia. Taigi savaime suprantama, kad devalvavimas turi būti netikėtas ir staigus, nors tai lemia didelės visuomenės dalies nepasitenkinimą ir keiksmus.
– Vadinasi, galime tik laukti tolesnių įvykių?
– Pirmiausia turime užsiimti savo finansinio stabilumo garantavimu. Nenoriu pasakyti, kad, net ir latą devalvavus, litas būtų devalvuotas automatiškai. Taip neatsitiktų ir manau, kad turime galimybių net ir tokiu labai nepalankiu mums scenarijumi išlaikyti stabilų litą. Tačiau įtampa ir spaudimas nacionalinei valiutai būtų toks stiprus, kokio dar Lietuvoje nėra buvę.
– Ar realu, kad kalbos apie lato devalvavimą virs realybe?
– Tai kalbos tų, kurie sprendimų nepriima. Tie, kurie priima sprendimus, nekalba arba, jeigu ir kalba, sako, kad niekada lato nedevalvuos. Komentatoriai vadovaujasi savo logika, savo argumentais ir teigia štai tokius dalykus. Galima juos kritikuoti, galima nekritikuoti, galima suprasti jų argumentus, galima nesuprasti, bet demokratinėje visuomenėje žmonėms neuždrausi šnekėti.
Naujausiame „Atgimimo“ numeryje skaitykite:
Lietuvos Respublika, Nelietuva
Pastarojo meto rinkimų rezultatai rodo, kad pietryčių Lietuva yra tarytum valstybė valstybėje. Aiškindamasis, kodėl šio krašto gyventojai balsuoja taip, kaip balsuoja, Andrius Raskazovas kalbina dviejų Šalčininkų rajono miestelių žmones.
Apsivalymas mūsų dar laukia
Turime prisijaukinti savo praeitį, sako politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė iš JAV Georgia Swinnett universiteto. Stanislovo Kairio pokalbis.
„Sodros“ našta išmokų gavėjams
Nors premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad „Sodros“ išmokų klausimai svarstytini, iš tiesų diskusijoms laiko nepalikta: išlaidų karpymo scenarijus buvo planuojamas jau seniai, mat „Sodra“ nebegaus valstybės biudžeto asignavimų ir turės išsilaikyti pati tik iš darbuotojų ir įdarbinančiųjų pagal darbo sutartis įmokų.
Ir vėl ant to paties grėblio
Skaitydamas naujausią Lenkijos organizacijos ryšiams su užsienio lenkais pranešimą apie tautiečių padėtį Lietuvoje, Anatolijus Lapinskas piktinasi lenkų neobjektyvumu. Kaip ir prieš aštuoniolika metų.
Sergate? Sumažinsime gydytojų skaičių
Reformuoti sveikatos apsaugą pagal paviršutiniškus apskaičiavimus pavojinga.
