Bandydami ieškoti išeities ir nenorėdami skubėti šeimos draskyti skyrybomis, nusprendėme pagyventi atskirai. Aš susikroviau būtiniausius savo daiktus ir išsikrausčiau į tėvų paliktą butą. Galvojau, jog būdama viena sugebėsiu aiškiau suprasti ko noriu iš gyvenimo, ko noriu iš vyro, galų gale kokia pati noriu būti (paskutiniu metu tapau neatpažįstamu žmogumi). Tai viena dalis mano gyvenimo...
...Kita dalis, neduodanti man ramybės ir verčianti blaškytis – kitas vyras, atsiradęs mano gyvenime kiek daugiau nei prieš metus (tuomet santykius su vyru jau buvo ištikusi krizė, bet vis dar gyvenome drauge). Pažintis įvyko vieno salono atidaryme (abu dirbame dizaino srityje) – tą vakarą smagiai paplepėjome apie bendrus pomėgius ir idėjas, apsikeitėme vizitinėmis kortelėmis ir be jokių slaptų minčių sutarėme atsiradus laisvesnei minutei susibėgti kavos puodeliui ir aptarti galbūt ateityje įmanomą bendradarbiavimą. Buvo ir puodelis kavos, ir ilgi pašnekesiai apie gyvenimą, ir... širdyje pajutau naujai gimstančius jausmus kitam vyrui.
Mūsų romanas įsibėgėjo milžinišku greičiu: pradėjau galvoti apie naują savo gyvenimo etapą, tikėti, jog tai tas vyras, apie kurį svajojau ir kurį pagaliau sutikau (sulaukusi 29-erių).. deja... kaip skaudžiai turėjau nusivilti.... kadangi dirbome toje pačioje srityje, turėjome bendrų pažįstamų, bendrų kolegų, kurie matė besimezgančius mūsų santykius... Porą kartų buvau įspėta, jog jis mėgsta moterų draugiją, jam patinka kai juo žavisi dailioji lytis ir jis to siekia. Bet klausiau savo širdies, kuri tikėjo jo sakomais „myliu“, „esi vienintelė“, „man kitų nereikia“...
Laikui bėgant paaiškėjo, jog jam vienos neužtenka... Ir vėl prasidėjo ašaros, skausmas ir bevaisiai svarstymai... Nebežinau, kaip susitvarkyti gyvenimą, kaip atsitiesti ir pakelta galva žengti pirmyn... Labiausiai noriu jį pamiršti, tačiau nesugebu.. Nesugebu jam pasakyti ne, į jo gražias žinutes ir skambučius sugebu neatsakyti vos porą dienų ir vėl susileidžiu... O jei kokią dieną iš jo nesulaukiu jokių žinių – pasijuntu beviltiška...
Kaip man jį pamiršti??? Kaip išplėsti tą jausmą iš savo širdies...? Kartais net nebenoriu gyventi... Gailiuosi savęs... Kad nesugebėjau susikurti laimės su vyru, už kurio ištekėjau ir dar nespėjus susivokti, taip nusivyliau kitais santykiais.
Baisiausia tai, kad mane kankina kažkoks nežmoniškas pavydas toms, kurioms jis rodo dėmesį, su kuriomis būna. Kartais užplūsta tokios mintys: nesvarbu kaip, bet aš bet kokia kaina padarysiu, kad jis norėtų būti tik su manimi ir dėl manęs kankintųsi. Padėkit man...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Nupasakojote savo santykius su dviem vyrais, o juos užbaigėte pagalbos prašymu. Gaila, kad nesuformulavote, ko konkrečiai tikitės iš atsakymo, nes vienintelis aiškus jūsų įvardintas noras - pamiršti kitą vyrą, kuris kelia skausmą bendraudamas ne tik su jumis, bet ir su kitomis moterimis. Kadangi neradau aiškaus klausimo, pabandysiu pasidalinti savo mintis, kurios kilo skaitant apie jūsų sunkumus.
Pirmiausia panašu, kad apie santykius su priešinga lytimi turite savo įsivaizdavimą, kurio pagrindą sudaro romantiškų jausmų ir aistros troškimas. Net ir tuokdamasi su vyru, kaip pati įvardinote, buvote “pasiryžusi įgyvendinti visas svajones”. Žinoma, tai yra gražu, bet gana toli nuo vyro ir moters santykių realybės. Besimezgantis ryšys tarp dviejų žmonių leidžia patirti svaigulį, jausmų antplūdį, euforiją. Tačiau to galima tikėtis iš įsimylėjimo, o ne iš meilės, kuria dažniausiai ir remiasi santuoka ar kiti brandūs santykiai.
Gali būti, kad pasiduodama intensyvių išgyvenimų vilionėms, praleidžiate kasdienį gyvenimą sudarančių dalelių svarbą. O jos ne visada yra lengvos, juo labiau džiuginančios. Minėjote, jog norėjote gyventi su tokiu vyru, kad netektų dairytis į šalis. Žinoma, kad kitas asmuo daro mums nemažą įtaką, tačiau pagrindinis dalykas, leidžiantis būti ištikimam arba siekti norimų dalykų, yra suvokimas, kad patys esame atsakingi už savo pasirinkimus. Santykiai su priešingos lyties atstovais nėra vien malonumas, tai yra ir atsidavimas, priėmimas, kantrybė, bendravimas, atlaidumas ir nemažai kitų dalykų.
Aprašydama ryšį su sutuoktiniu ir su dabartiniu mylimuoju, neįvardinote savo vaidmens juose. Gali būti, jog ir jūs pati neįvardinate savo atsakomybės besikuriančiuose santykiuose. Vienais nusiviliate, nesulaukusi svajonių išsipildymo, o kitu atveju - trokšdama emocijų, atsiduodate santykiams, kurie jus skaudina, o greičiausiai ir žemina.
Asmuo įgyja galimybę patirti džiaugsmą tuomet, kai suvokia savo įtaką santykiuose su kitais žmonėmis.
Taigi pradėkite nuo aiškaus įvardinimo, ko iš tikro norite, bendraudama su vyrais? Kokius turite trumpalaikius ir ilgalaikius troškimus, svarbu nepamiršti ir pastarųjų. Pagalvokite, ką galite padaryti pati, kad sukurtumėte norimus santykius? Kiek jaučiatės duodanti, o kiek gaunanti, bendraudama su vyrais?
Panašu, jog šiuo metu jums yra aktualesni santykiai su naujuoju draugu. Čia svarbu nebėgti nuo savo jausmų, nes ignoruojami jie tik dar labiau stiprėja. Tačiau tuo pačiu svarbu pačiai nuspręsti, ar sutinkate būti dar viena moterimi naujojo pažįstamo gyvenime, ar ne? Šis pasirinkimas priklauso jums, ir norint judėti į priekį, verta pradėti nuo to, priimant tiek vieno, tiek kito kelio pasekmes.
Kita vertus, yra nelengva mąstyti apie ryšį su mylimuoju, kai dar yra neišspręstas santykis su sutuoktiniu. Vargu ar leidimas sau vienu metu išgyventi dvejus nesiklostančius santykius jums padeda.
Apibendrinat, verta peržvelgti savo pasirinkimus bei suvokti savo atsakomybes. Priimti, kad ryšys su vyrais negali vien duoti ir suteikti nuolatinę emocinio pakilimo būseną. Kad santykiai augtų, vystytųsi, neštų brandų abipusį pasitenkinimą, reikia išgyventi nemažai išbandymų. O tam svarbu būti pasiruošus.
Sėkmės
Vaida
