Arba katės, išgarinančios šilumos perteklių per pėdutes. Vasarą visi gyvi organizmai jaučia didesnį troškulį...
Plaukimas stiprina šunį
Norite, kad jūsų augintinis taptų atletiškas, turėtų gerą apetitą, išeikvotų energijos perteklių ir atsivėsintų – leiskite jam paplaukioti.
Mes ir jūs net žiemos metu galime nudrožti į baseiną ir pasilepinti vandens malonumais, o šuo? Dauguma šunų išvesti plaukti, bet, gyvendami didmiesčiuose, tik sykį per vasarą murkteli į vandenį – nepavydėtinas jų padėtis. O juk dažnai šuniui tai vienintelė galimybė kaip reikiant atsivėsinti. Kaitinant saulei, jis nenusimes kailinių. Vienintelis jo „ventiliatorius“ – liežuvis.
Norėdami ką nors pašiepti, sakome: „Plaukia šuniuku". Šis posakis ne iš piršto laužtas. Kaip plaukia šuo? Dėlioja kojas, tarsi bėgtų, todėl išsilaiko virš vandens. Dauguma pradedančiųjų plaukti žmonių taip pat renkasi „šuniuko stilių“.
Spanieliai, retriveriai, seteriai, kurtsharai, pudeliai ir kiti šunys galėtų kiaurą dieną mirkti vandenyje, tačiau yra šunų, kurie nemėgsta maudynių. Išties keista matyti nemokančius plaukti šunis. Kai kurie taip bijo vandens, kad, šeimininkams sušokus maudytis, skalija ir šaukiasi pagalbos. Maži šunyčiai, pirmąsyk pamatę vandens marias, irgi suakmenėja. Geriau jų negąsdinti ir prievarta netempti į vandenį.
Ar įmanoma išmokyti šunį plaukti? Be baimės
Pirmiausia šuo turi nesibaiminti vandens. Vandens bijantis gyvūnas blaškosi pajutęs, kad po letenomis dingo tvirtas pagrindas – žemė. Pasirinkite lėkštą, neduobėtą krantą, negilią, atvirą vietą.
Nusivedę ten augintinį (mokykite šiltą dieną, neprišerkite gyvūno), numeskite mėgstamą kamuoliuką į vandenį. Duokite komandą, parodykite gestu kamuoliuką ir liepkite šuniui atnešti. Jeigu šuo pajudėjo link kamuoliuko, girkite, skatinkite, vandens srove pavarykite žaislą link jo.
Jeigu augintinis vis tiek prisibijo, prisiriškite trumpu pavadėliu, pabėgiokite su juo pakrante. Bėkite vandeniu, o užsimiršęs augintinis lėks drauge ir nežiūrės, kas po kojomis. Vėliau pavadėlį nusekite, negiliai įbridę, pasikvieskite šunį.
Įbrido – girkite. Palengva traukitės gilyn. Nesiekdamas letenomis dugno, šuo pradės kapanotis. Prireikus, laikykite jį už papilvės. Galiausiai, prastam plaukikui (baidarių žygyje praverčia visiems šunims) įtaisykite šunišką gelbėjimosi liemenę.
• Įsitikinkite, ar švari ir saugi pakrantė, ar tinkamas pats vandens telkinys.
• Neleiskite šuniui maudytis, kai didelės bangos, vėjuota, stipri vandens srovė arba sūkuriai.
• Nestumkite prievarta nemokančio plaukti gyvūno iš valties, nuo plausto ar nardymo tiltelio.
• Neleiskite plaukioti ten, kur tiršta žmonių, plaukioja laivai ar valtys, palikta žvejų įranga.
• Paplaukiojęs šuo turi gerai išsipurtyti, pabėgioti, pradžiūti.
• Nesiveskite prie vandens sergančio odos ligomis, žaizdoto, sveikstančio po ligų šuns.
Apsigimę plaukikai
Kai kurie šunys iš prigimties yra apsigimę plaukikai. Pavyzdžiui, skęstančiųjų gelbėtojai niūfaundlendai arba žvejų talkininkai Labradoro retriveriai. Pastarieji turi ūdrišką uodegą, be to, gali panirti į 8-10 m gylį. Portugalų vandens šuo, kurį neseniai įsigijo JAV prezidento B.Obamos šeima, taip pat puikus plaukikas.
Portugalijos uostuose šios veislės šunys varydavo į tinklus žuvis, padėdavo traukti laimikį, budėdavo denyje ir pranešdavo apie pavojus. Vandenyje kaip žuvys jaučiasi ir oterhaundai, ūdrų medžiotojai, tarpupirščiuose jie turi plėves, kurios padeda irtis. Iš laukinių šunų plaukikų sugebėjimais pasižymi savanų šunys, kurie veisiasi Pietų Amerikos savanose. Jie nardo ir plaukioja, vandenyje persekioja grobį.
Keturkojai banglentininkai
Įvertinę šunų gabumus, pramogautojai ant vandens sugalvoja nepaprastų atrakcijų. Sakykime, skrieti banglente vandenyno bangomis. Su šeimininku arbe vienam. Šunų banglentininkų rojumi laikomi Jungtinių Valstijų paplūdimiai, ten rengiamos jų varžybos. Kaip, būnant šunimi, pasižaboti banglentę, šunys gali „pasiskaityti“ knygose arba lankyti treniruotes.
„Šunų banglentininkų vadovas“ („The Dog's Guide to Surfing") – gausiai iliustruota, nemažos apimties knyga. Knygos autoriai dėsto, kaip išmokyti gyvūną laikytis ant banglentės, manevruoti, išvengti traumų.
Vakarų Europos kurortuose, taip pat Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vis populiaresnės tampa šunų šuolių į vandenį varžybos. Jose nepralenkiami būna retriveriai. Varžybų esmė – šuo turi nušokti kuo toliau į vandenį.
Gydytis!
Mūsų krašte dar neteko girdėti apie gyvūnų hidroterapiją, o užsienyje šios procedūros populiarios. Štai Didžiojoje Britanijoje veikia bemaž 100 centrų, kuriuose įrengti gydomieji baseinai šunims. Jų darbą kontroliuoja Šunų hidroterapijos asociacija (Canine Hydrotherapy Association, CHA).
Plaukimas baseine didina gyvūno sąnarių lankstumą, raumenų tonusą, sausgyslių gyvybingumą, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių darbą. Tai ypač aktualu vyresniems arba antsvorio turintiems gyvūnams.
Plaukiodamas, skirtingai nei lakstydamas kietu pagrindu, šuo nepatiria smūgių, kurie pažeistų jautrius sąnarius, sausgysles bei raumenis.
Gydomasis hidroterapijos seansas paprastai trunka valandą, daromos 3-4 pertraukėlės. Jeigu šeimininkas nori, gali kartu plaukioti su augintiniu.
Pirmieji gydyti vandeniu pradėjo senovės graikai. Vėliau hidroterapija buvo primiršta, bet 1967 m. Anglijoje po Džono Flajerio publikacijų apie vandens galią malšinant skausmus, hidroterapija sugrįžo į žmonių ir šunų gyvenimą.
Iš pradžių vakariečiai pasiūlė vandens procedūras darbiniams arkliams ir lenktyniniams kurtams. Vėliau atsirado baseinų, pritaikytų skirtingo dydžio šunims.
Kaip vanduo gydo? Gyvūnas vandenyje daug lengviau juda, jo raumenys atsipalaiduoja, todėl intensyvėja veninė kraujotaka, limfos tekėjimas. Vandenyje susidarant sūkuriams, gyvūno kūnas masažuojamas, stimuliuojami receptoriai, skatinamas visų organų darbas, užtat greitėja medžiagų apykaita. Vanduo ramina ir pataiso visų nuotaiką.
Ten ir čia...
Deja, mūsų krašte nėra viešų paplūdimių arba baseinų, kuriuose būtų galima lankytis su augintiniais. Štai uostamiesčio paplūdimiuose per vasarą vidutiniškai nubaudžiamas pusšimtis poilsiautojų, išdrįsusių atsivesti keturkojį bičiulį. Baudos – nuo 20 iki 50 litų, tačiau maksimali bauda gali būti dešimteriopai didesnė.
Belieka rinktis nuošalias vietas, nendrynus, krūmynus, kur šunys gali ir susižaloti. Poros Vilniaus gydyklų veterinarai, paklausti, ar teko gaivinti skendusį šunį, juokėsi, nes su tokiu faktu nesusidūrė, bet pabrėžė nuolat sulaukiantys traumuotų gyvūnų po išvykų prie vandens.
Pasidairykime svetur. Populiarus Kipro kurortas Aja Napa kviečia į pirmąjį paplūdimį šunims, pranešė „Reuters" naujienų agentūra. „Daugybė žmonių čia ateina. Telefonai netyla nuo laimingų savininkų skambučių, šunų šeimininkai džiaugiasi ir sveikina", – sakė miesto meras Antonis Tsokkos.
Viduržemio jūros pakrantėje, kur žemės metras yra aukso vertės, italai taip pat kviečia poilsiautojus su šunimis. Taip, šie paplūdimiai mokami (30-35 eurai per parą), užtat čia sukurta infrastruktūra, žmonės su augintiniais jaučiasi patogiai. Pirmą tokį paplūdimį italai atidarė 1997 metais. Šiuose paplūdimiuose įrengtos šunų žaidimų aikštelės, šuniškos „tupyklos“, dušai, girdyklos, šezlongai.
Baruose galima nusipirkti šunų ėdalo.
Nusileidus saulei ir išsivaikščiojus poilsiautojams, šie paplūdimiai dezinfekuojami, kad kitą rytą sveiki ir laimingi sugužėtų šunys, vedini... įrudusiais savo šeimininkais.
