Senovė ir technologijos
Edo-Tokijo muziejus (pavadinimas rodo, kad jame susijungia senoji epocha, kai Tokijas buvo Edo, ir šiuolaikinis laikotarpis) yra kaip ir daugelis – viena su kita sujungtos salės, senoviniai eksponatai, senovinio gyvenimo inscenizacijos... Iš toli labai tikroviškos figūrėlės vaizduoja prieš šimtmečius gyvenusius žmones.
Turistai gali pabandyti įlįsti į turtingiesiems keliauti skirtą palankiną, pakelti senovinę skrynią, fotografuotis prie iš senų daiktų kopijų ir figūrėlių atkurtos knygų bei garsiųjų medžio raižinių parduotuvės arba prie ūkininkų šeimos namelio. Būtent tie objektai, kuriuos galima išbandyti, geriausiai ir įsimena.
Tokijo „Panasonic“ centras – vienas iš firmų įrengiamų muziejų, kuriais siekiama pasireklamuoti. Tačiau tokią reklamą pakęsti nesunku – visas muziejus padarytas lyg firmos ateities vizija, jame eksponuojami jau įmanomi, bet dar masinei gamybai neparuošti gaminiai. Tarp tokių – ir itin ploni ekranai, ir stalviršis su plaukiojančiomis elektroninėmis medūzomis, kurios, paspaudus ant jų, laukia nurodymų ir gali atlikti įvairiausius užsakytus veiksmus elektroninėje erdvėje.
„Ateities name“ įrengtas akių rainelių skaitytuvas, galintis įsiminti porą šimtų rainelių ir automatiškai įleisti svečius, šaldytuvai, tam tikrose lentynose auginantys šviežias daržoves, įvairūs elektroniniai žaislai vaikams, modernios ryšio priemonės. Visa tai apžiūrėjus galima pasivaišinti kava ant stogo terasos ir atsikvėpti: patogumas patogumu, bet vis dėlto smagu, kad mūsų pasaulis dar nėra toks elektronizuotas, jog beveik nebereikėtų galvoti.
Savo muziejų turi ir nacionalinis transliuotojas NHK. Jame galima susipažinti su kanalo istorija, sužinoti, kaip kuriamos laidos, ir išbandyti daugybę vaikus itin džiuginančių technologinių gudrybių: stovėdami vienoje iš salių, jūs tuoj pat atsidursite priešais pastatytame ekrane, kuriame krisite pro purius debesis; kitoje salėje įgarsinsite animacinio filmuko personažą, trečioje – skaitysite žinias.
Fukui miesto apylinkėse bene didžiausia įžymybė – senovinis Eiheiji vienuolynas, traukiantis ir vietinių, ir užsienio turistų dėmesį. Tačiau Vakarų Japonijoje įsikūręs žvejų miestelis nesulaukia tiek užsieniečių turistų, kiek, sprendžiant iš visko, ką jis gali pasiūlyti, jis yra vertas.
Miestelyje veikia mielas arbatos ceremonijos muziejus, taip pat memorialinių muziejų, skirtų iš miestelio kilusiems žmonėms. Viename iš jų – vaikų iš Bosnijos ir Hercegovinos piešinių tema „minos“ paroda, kraupinanti japonus tokiais gyvenimo vaizdais kaip trys vienakojai futbolininkai, bandantys po susidūrimo su pasislėpusiomis minomis grįžti į kiek įmanoma visavertį gyvenimą.
Iš paskos vienuoliams
Netoli miestelio esantis Eiheiji zen budistų vienuolyno kompleksas, įsikūręs tarp miškų ir upelių, sutraukia minias turistų. Nustatytu laiku jų grupėms vienas iš vienuolių paaiškina pagrindinius vienuolių gyvenimo principus, išdėsto vietovės planą, paaiškina, kaip elgtis. Apsiavę šlepetėmis, turistai paklusniai seka iš anksto nustatytu takeliu.
Apie kai kuriuos komplekso pastatus paaiškinama, o toliau turistai gali slampinėti patys. Slampinėti vietos palikta pakankamai. Vienuolyno pastatai ir kiti objektai (skulptūros, prausykla, varpas, kurį turistai irgi gali paskambinti, bet ne daugiau kaip du kartus) įsiterpę gražiame miškelyje, giliuose šešėliuose dar susitraukęs tūno paskutinis sniegas, upeliai ir šlaitai nustebina įdomiai įkomponuotomis skulptūrėlėmis...
Fotografuoti galima viską, išskyrus vienuolius. Šis draudimas atrodo labai natūralus ir suprantamas – turistai jau ir taip jaučiasi privilegijuoti, galėdami akimis nugnybti gabalėlį vienuolių kasdienybės. Vienuolyno gyventojai tyliai ir oriai prasklendžia ir pradingsta kambarėliuose, į kuriuos turistams negalima įžengti. Galiausiai vienoje salėje, kurioje nuotraukomis ir tekstu japoniškai bei angliškai aiškinami zen pagrindai, ataidi ramus gerklinis giedojimas.
Net jei naivus turistiškas džiaugsmas, apninkantis užgriebus kažką daugiau ar mažiau autentiško, tik apgauna (šiaip ar taip, vienuolyno sprendimas įsileisti turistus jau savaime rodo, kad kai kurie dalykai atliekami siekiant padaryti jiems įspūdį), vis tiek jis pasiūlo tikresnę ir įsimintinesnę patirtį nei standartiniai muziejai. Sako, kad kai kuriuose vienuolynuose Japonijoje nesunku įsiprašyti ir pagyventi kartu su vienuoliais.
Kiek įmanoma autentiškesnių patirčių bando pasiūlyti ir šiuolaikinio meno muziejai. „Hara“ šiuolaikinio meno muziejuje Tokijuje įvairūs vietiniai bei užsienio menininkai perdaro grindis, duris ir gausybę nišų, kad sukurtų klajojimo po įspūdingą, atradimų pilną namą įspūdį.
Jauniems menininkams erdvę pasireikšti suteikianti „Design festa“ galerija lydi išmargintu taku pro piešinius, nuotraukas, vaizdo darbus, skulptūras į jaukią kavinę, kur kažkas neblogai padirbėjo meniškai sukurdama/s kėdes, stalus ir visą inventorių. Kaip tradiciškai įprasta Japonijoje, ribos tarp vaizduojamojo ir taikomojo meno labai paslankios.
Gal dėl muziejų ir galerijų daugumo Japonijoje taip stengiamasi sukurti išliekantį įspūdį, pateikti istoriją ir šiuolaikinius išbandymus taip, kad norėtųsi tai prisiminti, o muziejų ar galeriją – patarti draugams. Šiaip ar taip, tiek Tokijuje, tiek mažesniuose miestuose nėra sunku surasti, ką veikti lietingą dieną.
Autorės tiriamąjį darbą Japonijoje finansavo Japonijos fondas.
Naujajame "Atgimimo"numeryje skaitykite:
Jei latas nuvertėtų, ką veiktų litas
Pastarosiomis savaitėmis užsienio žiniasklaidoje daug kalbama apie galimą Latvijos lato devalvavimą. Latvijos pareigūnai tokią galimybę neigia. Jei jis vis dėlto įvyktų, koks būtų jo poveikis Lietuvai, aiškinosi Andrius Raskazovas.
Kai apsisprendi, viskas įveikiama
Buvęs svarbus banko tarnautojas, o dabar vertėjas ir savo gyvenimo šeimininkas Aleksandras Federas nesigaili su šeima išsikėlęs gyventi į kaimą. Stanislovo Kairio pokalbis.
Mūsų upės per seklios laivams
Krovininės ir keleivinės laivybos vidaus laivų keliais plėtra vienas i Europos Sąjungos prioritetų. Kada ir ar galėsime upėmis nusigauti iki Varuvos ar Juodosios jūros.
Receptas nuo krizės: ne prekybos centrams
Alternatyvų ekonomikos gelbėjimo planą kurianti Lietuvos ekologinio kaimo aktyvistė Ingrida Vitkauskienė remiasi į bendruomenes.
Ginti idėjų ar Briuselio melžti
Daugelis kandidatų per Europos Parlamento rinkimų kampaniją pabrėžė už EP kompetencijos ribų esančias sritis ir nesugebėjo paaiškinti, ką būtent gali nuveikti europiniu lygiu.
VRK išradimas sabotuoti rinkimus
Rasa Gečaitė pasakoja, kaip nenormaliems rinkėjams buvo neleista balsuoti.
