Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo. Aukštasis mokslas perprogramuojamas tokiais tempais, tarytum reformatoriai brastoje keistų arklius. Kai kurie abiturientai, užsibrėžę studijuoti geografiją, tik prasidėjus egzaminų sesijai sužinojo, jog konkursinis balas bus formuojamas iš kitų egzaminų vertinimų, nei buvo pranešama iš anksto.
Vilniaus universiteto (VU) Priėmimo skyriaus vedėjas Aloyzas Pažėra pašmaikštavo, kad apie besikeičiančią tvarką per vėlai sužinojusių žioplių aukštosioms mokykloms ir... nereikia.
Bumbt - matematika!
Aštuoniolikmetė Aistė iš Rokiškio, nenorėjusi skelbti savo pavardės, beveik prarado viltį su krepšeliu ateiti į VU ir studijuoti išsvajotąją geografiją. "Norėjau ir vis dar norėčiau stoti į geografiją, bet egzaminai pasikeitė. Mano svajonė dūžta į šipulius!" - atsiduso Aistė.
Moksleivė ne pirmus metus planavo studijuoti būtent šią specialybę, jai buvo parankūs ir pagrindiniai reikalaujamieji egzaminai - lietuvių kalba ir geografija. Apie matematiką nė pagalvoti nenorėjo, jos nemėgo.
"Pasirinkau būtent šių dalykų egzaminus ir buvau tuo patenkinta. Kai viskas ėmė bruzdėti, kilo kalbos apie reformą, egzaminai nesikeitė. Kovo pradžioje sužinojau, kad reikės ir istorijos egzamino, o iki to laiko jo dar nebuvau pasirinkusi. Buvo likusi savaitė iki egzaminų pasirinkimo pabaigos, todėl prie kitų pridėjau ir istorijos egzaminą", - pasakojo Aistė.
Sutvarkiusi šiuos formalumus mergina nusiramino ir laukė egzaminų sesijos. "Vis žiūrinėjau priėmimo reikalavimus, kuriuose prie svarbiausių egzaminų buvo užrašyta: matematika arba istorija. Ir staiga, praėjusį antradienį apsilankiusi VU interneto svetainėje, pamačiau, kad viskas vėl pasikeitė: istorijos nebeliko, tik - matematika!" - kalbėjo abiturientė.
Nepaisydama nusivylimo ir reformatorių apgavystės ji vis tiek ketina rašyti geografiją kaip pirmąją specialybę ir taikyti bent į mokamą vietą. "Nemanau, kad stojant į geografiją svarbiausias egzaminas turi būti matematika. Tai taip nelogiška..." - stebėjosi Aistė.
Ruošėsi, bet balų negaus
Babtų gimnazijos abiturientė Greta Autukevičiūtė irgi jaučiasi apgauta, nors jai pasisekė labiau nei Aistei. Mergina LŽ pasakojo jau nuo dešimtos klasės planavusi studijuoti turizmo vadybą, todėl, atsižvelgdama į tuometį šios specialybės svertinį koeficientą, aukštesnėse klasėse pasirinko mokomuosius dalykus.
"Tačiau dabar, kai vyksta reforma, stebina tai, jog niekur nereikia geografijos egzamino, kuriam savarankiškai ruošiausi dvejus pastaruosius metus. Laimė, kad dešimtoje klasėje sumaniau papildomai save "apkrauti" ir A lygiu mokytis istorijos. Todėl šiandien nesu tarp tų, kuriems visai nepasisekė, nes istorijos valstybinio egzamino įvertinimas suteikia man daugiau galimybių rinktis specialybę. Tačiau tiems, kurie pasirinko geografiją, dabar tikrai riesta", - aiškino G.Autukevičiūtė.
Kaip būsimiems geografams nuėjo šuniui ant uodegos gilinimasis į geografiją, taip būsimi lakūnai, stojantys į aviaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), negalės sustiprinti savo pozicijų Lietuvos aeroklubo patvirtintomis pažymomis, kad lankė aviacijos mokyklėlę. Nuo šių metų už tokius atestatus papildomų balų jie nebegaus. "Moksleiviai, kurie rengiasi tapti lakūnais, labai rimtai ruošiasi, daug laiko praleidžia aerodrome. Dabar, kai balai už
šį mokymąsi neįskaičiuojami, ima aiškėti, kad būsimi lakūnai veltui gaišo laiką, nukentėjo jų pažangumas. Maža to, stodami moksleiviai turi atlikti nemažai testų, todėl dažnai būdami pažangesni, bet prasčiau išlaikę testus, jie gali negauti krepšelio. Labai bijome tokio scenarijaus", - nerimavo VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas.
Nejaučia atsakomybės
LŽ žiniomis, suvienodintai tų pačių specialybių konkursinio balo sandarai, bet skirtingose aukštosiose mokyklose, Lietuvos universitetų rektorių konferencija pritarė kovo pradžioje - praktiškai tuo pačiu metu, kai moksleiviams baigėsi egzaminams rinktis skirtas laikas.
Geriausių abiturientų eilės sudarymo principus nustatantis ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas (vadinamasis Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 m. tvarkos aprašas) pasirodė pavėluotai - tik gegužės 14 dieną.
VU Priėmimo skyriaus vedėjas J.Požėra taip pat nurodo tokį priėmimo sąlygų aprašą, kuris buvo paskelbtas dar prieš dvejus metus ir kuriame esą įvardyti visi dalykai, šiemet reikalingi stojant mokytis atitinkamos profesijos. Tik kad tos sąlygos abiturientams buvo sunkiai randamos ir pasiekiamos, o universitetai jas taikė laisvai. Kitaip tariant, šiame rinkinyje visiškai nenurodyta, kurie dalykai bus įskaitomi kaip brandos egzaminų, o kurie - kaip mokyklinių pažymių vertinimai. "To niekas ir negalėjo garantuoti, nes tai yra aukštosios mokyklos pasirinkimas, - šiuo aprašu nuo abiturientų nevilties taip pat dengėsi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Jeigu abiturientas iš anksto matė keturis dalykus, kurie bus būtini, privalomi, šių dalykų jis ir turėjo intensyviau mokytis."
A.Požėra paaiškino, kodėl abiturientus, norinčius studijuoti geografiją, nemaloniai nustebino į pirmąją vietą iškelta matematika, nors pernai svarbiausi buvo kiti dalykai. "Taip, pernai universitetai laisvai sudarinėjo reikalavimus. Tačiau jei kas nors galvojo, kad vieno ar kito egzamino gali nereikėti, tai jau yra galvojusiojo problema. Jeigu abiturientas negirdėjo apie priėmimo sąlygas, tokio studento prestižinei specialybei ir nereikia", - nusijuokė A.Požėra.
Žiopliai, ir tiek
Reformos architekto ministro G.Steponavičiaus dešinioji ranka N.Putinaitė nemano esanti atsakinga už suklaidintus abiturientus, jų sudužusias svajones - esą patys viską turėjo žinoti.
Viceministrė tvirtino, kad ministerija labai stengėsi pagelbėti į dalykų labirintą įgintiems dvyliktokams, pirmiausia - pratęsė brandos egzaminų pasirinkimo laiką iki kovo 10-osios (nors ministro įsakymas pasirodė tik gegužės 14-ąją - aut.). "Mes vėliau išplatinome informaciją mokykloms, kad gali būti pasikeitusios priėmimo taisyklės. Ši informacija turėjo pasiekti abiturientus. Todėl mums netikėta, jog atsirado apie tai nežinojusiųjų. Be to, manau, kad stojantieji nelabai įsigilino į tvarką", - teisinosi N.Putinaitė.
Anot viceministrės, reformos autoriai taip pat atkreipė dėmesį į dvyliktokų pastabas. "Atsižvelgdami į abiturientų pageidavimus padarėme absoliučią išimtį - šįmet mokykliniam geografijos egzaminui suteikėme brandos egzamino vertę, - kalbėjo N.Putinaitė, nors ši smulkmena abiturientams nereikšminga, ir paguodė: - Jeigu išlaikytas matematikos mokyklinis, o ne valstybinis egzaminas, stojant į geografiją tai dar neužkerta kelio patekti į valstybės finansuojamą vietą - gal gabiam pavyks prasimušti?.."
Nesocialus požiūris
Tai, kad stojamųjų reikalavimai prasilenkia su abiturientų lūkesčiais, rodo viena - reformos architektams žmogus yra antraeilio svarbumo. Taip mano vienas didžiausių jos kritikų Studijų kokybės vertinimo centro vyriausiasis specialistas, VU profesorius Vytautas Daujotis. Jis pabrėžia, jog tiek įstatymuose, tiek reformai įtaką padariusiuose Konstitucinio Teismo nutarimuose esą kalbama apie valstybės poreikį, universitetų autonomiją, bet ne apie individą. "Tačiau žmogus irgi turi poreikių. Pagal mūsų dokumentus valstybė yra monstras, kuriai reikia pasigaminti kiek nors sraigtelių", - sakė V.Daujotis, kuriam nepriimtinas reformos autorių ciniškas požiūris į jaunąją kartą. Ar jaunuoliai, jau nuo pirmų savarankiškų žingsnių susidūrę su tokiu valstybinių institucijų cinizmu, pasitikės savo valstybe, bus jos patriotai?
Abiturientai gali tikėtis ir daugiau reformos staigmenų. Štai būsimi menininkai, laikysiantys stojamuosius egzaminus, kol kas palikti tokioje padėtyje, tarsi braukytų kryželius loterijos biliete. "Kai kurie menų studijų klausimai vis dar neaiškūs. Čia reikia sukurti naują priėmimo mechanizmą, kad abiturientai beveik 700 krepšelių atsineštų tolygiai į visas menų kryptis - muziką, teatrą, dailę, dizainą, architektūrą", - teigė Klaipėdos universiteto (KU) studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas.
Liepą bus karšta
Šiandien bendrąjį priėmimą organizuojančios Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) komanda pluša iš peties, kad tik stojantieji patirtų kuo mažiau nepatogumų. "Ne juokas - darbo labai daug, pokyčiai dideli. Viską įgyvendiname kartu su priimamais įstatymais. Svarbiausia, kad startavome, todėl nieko baisaus nebenutiks", - aiškino asociacijos prezidentas Pranas Žiliukas.
Vienas didžiausių iššūkių - nuo 19 iki 44 padidėjęs bendrojo priėmimo sistemoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų skaičius. Tiesa, kol kas šių įstaigų priėmimo skyriuose vyrauja štilis. Anot P.Žiliuko, prašymų teikimo karštligė prasidės liepos pradžioje.
V.Daujotis prognozuoja, kad universitetai, saugodamiesi chaotiškų akademinėje terpėje diegiamų rinkos procesų, ilgainiui išsireikalaus krepšelių kvotų programoms, kurios tarp studentų nėra paklausios, bet būtinos valstybei. Tokia tikimybė, pasak jo, įtrauks reformą į užburtą ratą. "Todėl po penkerių metų, galimas dalykas, grįšime į tą pačią padėtį, kokia buvo prieš reformą. Manau, apie 90 proc. lėšų atsineš ne studentai, jos vėl pagal specialius valstybės užsakymus bus "prikabinamos" prie aukštųjų mokyklų. Žodžiu, ši reforma sujudino vandenį, bet praėjus keleriems metams jis vėl gali nusistovėti. Tada reforma praras prasmę", - pabrėžė V.Daujotis.