Respublikos kariuomenė (apie 12 000 raitelių, 5000 pėstininkų ir 10 000 kazokų), vadovaujama Zigmanto Vazos, 1609 09 pab. įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską. Pirmieji prie miesto priartėjo Lietuvos dk kanclerio Leono Sapiegos vadovaujami būriai, o po to ir Lenkijos didžiojo etmono Stanislavo Žulkievsko vadovaujamos pajėgos. Zigmantas Vaza tikėjosi greitos Smolensko kapituliacijos, tačiau pilies gynybai vadovavęs vaivada Mykolas Šeinas buvo nepalenkiamas. Smolensko užimti iš karto nepavyko, o jo apgultis užsitęsė net 20 mėnesių.
Gavus žinią apie Rusijos caro Vasilijaus Šuiskio organizuojamą žygį Smolenskui atgauti, priešininką sulaikyti buvo pasiųsta apie 8000 karių, vadovaujamų S. Žulkievskio. Nepaisant rusų kiekybinės persvaros netikėto Respublikos kariuomenės puolimo ties Klušino kaimu dėka ji 1610 07 04 pasiekė įspūdingą pergalę.
Netrukus Vasilijus Šuiskis buvo nuverstas nuo sosto, o per S. Žulkievskio derybas su Maskvos bojarinais numatyta į sostą pasodinti karalaitį penkiolikmetį Vladislovą Vazą, grąžinant Rusijai iki to laiko užimtas teritorijas. 1610 10 Respublikos kariuomenė įžengė į Maskvą. Rusijos diduomenė pasiuntė patriarchą Filaterą prie Smolensko galutinai susitarti su karinėje stovykloje buvusiu Zigmantu Vaza. Tačiau jis nepatvirtino Žulkievskio pasiekto sutarimo, nesutiko su stačiatikišku sūnaus krikštu, norėjo išlaikyti užimtas žemes ir pats valdyti Rusiją.
Esant tokiai padėčiai Rusijoje prasidėjo sukilimas prieš Respubliką ir savo tuometinį sąjungininką Švediją, kuris peraugo į Rusijos išsivaduojamąjį karą. 1611 pavasarį prasidėjo sukilėlių kovos su Respublikos kariais Rusijos sostinėje. Pasikeitus politinei padėčiai Zigmantas Vaza priėmė sprendimą šturmuoti Smolenską. 1611 06 13 penktojo šturmo metu miestą pavyko užimti. Respublikos ir Rusijos karas permainingai tęsėsi dar kelerius metus. Jis užsibaigė 1618 Deuline pasirašytomis paliaubomis, pagal kurias Lietuvos DK atgavo Smolensko žemę, prarastą dar XVI a. pr.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija