Vienas ŠMM paliekančių valdininkų per pastaruosius trejus metus iš ministerijai pavaldžių institucijų gavo per 100 tūkstančių litų honorarą. Iš kitų su švietimu susijusių organizacijų jis esą dar gaudavo papildomus honorarus. Kito valdininko gautos sumos viršija 50 tūkstančių litų.
Įvardyti atleidžiamų valdininkų pavardes G. Steponavičius atsisakė motyvuodamas diskretiškumu. Esą nors tokių honorarų gavimas formaliai nesikerta su įstatymu, tai kertasi su jų tiesioginių funkcijų atlikimu. Neoficialiais duomenimis, minėti asmenys - ŠMM Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėjas Mindaugas Briedis bei skyriaus vyriausiasis specialistas Renaldas Čiužas.
M. Briedis jau yra parašęs pareiškimą išeiti iš darbo ir ketvirtadienį ministerijoje nepasirodė. Jo mobilus telefonas išjungtas. R. Čiužo ministerijoje taip pat nėra – jis išvykęs darbo reikalais.
Dėl galimo valdininkų viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto švietimo ir mokslo ministras kreiptis į teisėsaugą nežada.
„Šie žmonės yra priėmę sprendimus pasitraukti iš ministerijos, kuomet buvo supažindinti su jų galimais piktnaudžiavimais. Tai atsakingi žmonės ministerijoje, kuravę pedagogų kvalifikacijos kėlimo klausimus“, - aiškino G. Steponavičius.
Pasak jo, kitais atvejais, kai išmokėtos honorarų sumos siekia dešimtis tūkstančių ir daugiau, dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo bus atliktas atskiras patikrinimas. Teigiama, kad tokių asmenų – ne daugiau 15.
Auditas parodė, kad 2008 m. ŠMM pavaldžių įstaigų sudarytų autorinių sutarčių vertė buvo 9,9 mln. Lt, 2007 m. – 13 mln. Lt. Dalis šių pinigų atiteko ŠMM darbuotojams - 2006-2008 m. jiems per autorines sutartis buvo išmokėta 781 tūkstantis litų.
ŠMM pavaldžiose įstaigose autoriniams atlygiams asmenims, su įstaigomis susijusiais darbo santykiais, 2007 m. išmokėta 1.2 mln. Lt, 2008 m. – 1,4 mln. Lt.
Nebenori apsipirkimais virstančių seminarų
Atliktas ŠMM veiklos auditas atskleidė ir daugiau šešėlių. Pasak G. Steponavičiaus, apie 92 proc. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programoms iš ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų skirstoma planiniu keliu. Taip projektą ir jo rėmuose vykdomus viešuosius pirkimus administruoja, jų sąlygas nustato ministerijos parinkta, dažniausiai jai pavaldi įstaiga. Atviru konkursiniu keliu šioms programoms paskirstoma vos 8 proc. visų lėšų.
Ministrui įtarimų kelia ir tai, kad ŠMM pavaldžių įstaigų administruojamų planinių viešųjų pirkimų konkursų sąlygos dažniausiai surašomos labai smulkiai, keliami labai konkretūs reikalavimai. Įtariama, kad planiniuose konkursuose laimėtojai jau būna užprogramuoti.
„Tai kuria ydingas praktikas – kažką išsimušti, išsikovoti finansavimo galimybes šiltnamio sąlygomis“, - kalbėjo G. Steponavičius.
G. Steponavičiui taip pat kliūna pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema, kai dalyvavimas seminaruose dažnai virsta apsipirkimu didmiestyje. Tokių seminarų metu pedagogai parašais patvirtina savo dalyvavimą, bet realiai mokymai nevyksta arba vyksta trumpiau nei įvardijama dokumentuose.
Atsižvelgusi į audito išvadas, ŠMM žada didinti atviru konkursiniu keliu skirstomų ES lėšų proporciją bei diegti griežtesnius viešųjų ir privačiųjų interesų paisymo standartus.