Pristatydamas šeimos skatinimo programą jis tikino, kad į valstybės lengvatas negali pretenduoti tik vaikus auginantys „susidėję“ tėvai arba niekada netekėjusios vienišos mamos. Išsiskyrusios motinos, anot ministro, šeima liks.

Kas yra šeima?

„Reikia pagaliau susitarti, kas yra šeima. Man atrodė, kad šis klausimas išspręstas. Pasirodo, ne. Pagal mūsų supratimą šeima yra tiek su motina ir tėvu augantis vaikas, tiek likęs be tėvo ar mamos. Žmogaus gyvenimas galėjo susiklostyti tragiškai, nepasisekti, tačiau toks darinys vis tiek traktuojamas kaip šeima. Taip pat šeima yra ir kartu gyvenantys seneliai. Ir galime daugiau šiuo klausimu nediskutuoti“, - tikino R. Dagys.

Anot jo, kai kuriami tam tikri šeimos skatinimo mechanizmai, pirmiausiai turima omeny būtent tokia šeima, kuri kyla iš santuokos. Kitaip tariant, teisę į valstybės šeimos skatinimo lengvatas gaus tik tie vaikus auginantys asmenys, kurie kada nors turėjo santuokos liudijimą.

„Tarp skatinimo ir paramos yra principinis skirtumas. Parama keliauja, kai atsitinka kokia nors bėda arba tam tikrai grupei reikia padėti, pavyzdžiui, vaikams. Parama turi būti teikiama be jokių sąlygų ir diskriminacijos – pavyzdžiui, nesvarbu, kur gyvena vaikas – šeimoje ar šeimynoje.

Tačiau skatinimas negali būti tapatinamas su parama. Skatinimu mes norime pastūmėti procesą ta linkme, kuri naudinga valstybei. Skatinimas – tai valstybės požiūris. Mes manome, kad reikia visaip skatinti šeimą. Žmonės turi prisiimti įsipareigojimus, o mes turime padėti juos įgyvendinti.

Mes turime daugiau visuomenėje kalbėti apie atsakomybę – tiek tėvas, tiek motina turi prisiimti atsakomybę už savo vaikus“, - sakė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 962,6 tūkst. šeimų. 53 proc. iš jų augina vaikus. Daugiau nei pusė jų (52,7 proc.) turi vieną vaiką, 37,5 proc., arba 191 tūkst., – du, 7,4 proc., 37,5 tūkst., – 3, 1,6 proc., arba 8,2 tūkst., – keturis, 0,8 proc., arba 3,9 tūkst., – penkis ir daugiau. Vidutinis šeimos su vaikais dydis – 3,5.

1990 m. Lietuvoje gimė 56,9 tūkst. vaikų, 2006 m. – 31,3 tūkst. 1990 m. susituokė 36,3 tūkst. porų, 2006 m. – 21,2 tūkst. Ne santuokoje gimusių vaikų 1990 m. buvo 7 proc., 2006 m. – 31,3 proc.

Esą šie skaičiai aiškiai rodo, kad būtina svarstyti šeimos politiką. Esame ne tik išmirštanti tauta, bet ir užkrauname augančiai kartai didesnę naštą išlaikyti savo tėvus ir senelius. Mat ateityje jaunų žmonių bus vis mažiau nei pagyvenusių.

Be to, pilnoje šeimoje vaikas geriau aprūpinamas materialiai. Kad vaikas augtų padoriai, reikia dviejų tėvų uždarbio. Jei su vaiku lieka vienas tėvas, jis prisiima naštą, kurią turėjo pasidalinti du žmonės. Ministerijos atstovai pastebi, kad nemokėti alimentų po ištuokos tapo mūsų vyrų garbės reikalu, todėl valstybei teko kurti alimentų fondą.

Valstybė turi skatinti tai, kas naudinga jai

„Gal teko ir ne visai teisingai sąvokas pasirinkti. Aš turėjau omeny, kad jei tėvas ar motina pasirenka buteliuką vietoj bendravimo su vaiku, valstybė neturėtų to skatinti. Jei vienas tėvas ar motina augina vaikus gražiai, reikia tik padėkoti. Aš mečiau akmenį į vyrų daržą, ne į moterų“, - teisinosi ministras, prieš keletą dienų teigęs, kad jeigu žmogus nesugebėjo susitvarkyti savo gyvenimo ir užaugino vaiką be tėvo ar be motinos, pats turi prisiimi atsakomybę ir kaltę už tai.

„Ar mes gyvename kaip mums patinka, kaip „bambaliai“ varinėjamės?“- tuomet klausė ministras.

Tačiau kaip bus skatinamos „tvarkingos“ šeimos, kol kas nėra aišku. „Yra Nacionalinio susitarimo projektas, kurio esmė – priemonės, kurias galėtume įgyvendinti net ir sunkmečiu. Reikia pradėti nuo jaunos šeimos. Siūlysime programas, kurios galėtų palengvinti būsto įsigijimo naštą, skatinsime šeimų asociacijų veiklą. Kuo daugiau įsipareigojimų prisiims šeima – kuo daugiau augins vaikų, prižiūrės senelių, tuo labiau valstybė turėtų ja rūpintis Ir Vakaruose šeimos politika nukreipta į šeimos išsaugojimą – psichologinė pagalba teikiama, kad santuoka nenutrūktų.“, - svarstė R. Dagys.

Ministras tvirtai patikino, kad skatinimo priemonės galios ir išsiskyrusiems tėvams. Anot jo, šis teiginys neprieštarauja Šeimos politikos koncepcijai. Tuo tarpu jei vaikus augina nesusituokę partneriai, jie gali pretenduoti tik į paramą, bet ne į skatinimo priemones.

„Kodėl jūs norite skatinti gyvenimą ne santuokoje? Man įžadai nėra popierius, tai labai svarbus aktas, žmogaus įsipareigojimas. Realybė tokia, kad daug žmonių gyvena ne santuokoje, bet reikia skatinti tvirtą, sveiką šeimą. Jūs ir aš – mokesčių mokėtojai. Mes visi norime, kad mūsų pinigai ką nors kurtų. Gyventi gali visi, kaip nori. Tai asmeninis pasirinkamas, bet kodėl valstybė turi remti kiekvieną žmogaus sprendimą? Tuomet grįžtume prie valstybinio reguliavimo“, - tikino R. Dagys.

Anot jo, skatinimas tuoktis nėra kišimasis į privatų žmonių gyvenimą, o tik valstybės politika. Esą pagalba turi eiti nepriklausomai nuo nieko, bet valstybė turi skatinti, kad ji eitų per viešą įsipareigojimą.

„Konstitucija aiškiai pasako ir neleidžia diskusijų, kas yra šeima – vyro ir moters sąjunga. Jeigu jūs manote, kad tai reiškia ką kita nei santuoką, turite teisę teikti Konstitucijos pataisas. Dabar daugumos piliečių valia turime ją tokią. Nepainiokite lygybės su skatinimu. Kai kalbame apie lygybę, kalbame apie valstybės pagalbą sunkiu atveju, nediskriminaciją lyčių pagrindu“, - ministras kategoriškai atmetė abejones, kad tokia skatinimo politika, kuri remiasi oficialiu popieriumi, bet, ne bendru rūpesčiu vaikais, diskriminuos dalį žmonių.