Burtai lėmė, kad Sashai Son(g) teko pirmasis numeris. Skamba išdidžiai ir atsakingai, tačiau vargu ar mintyse Sasha bei jo vadybininkas Martynas Tyla nesikeikė, kad išsitraukė šį numerį. Nuotraukose tai atrodo įspūdingai – vis dėlto, „numero uno“.
Tačiau besikapstant „Eurovizijos“ istorijos archyvuose sunku prisiminti atvejį, kad konkursą būtų laimėjęs pirmąjį pasirodymo numerį išsitraukęs atlikėjas.
Tad jau vien šis faktas, nepriklausantis nuo pasirodymo kokybės, priverčia suabejoti, ar mums šypsosis sėkmė. Be to, yra nemenka galimybė, kad bent keli procentai paprasčiausiai nematė Sashos Son (g) pasirodymo vien dėl to, kad nesuskubo laiku įsijungti televizoriaus.
Pats pasirodymas praėjo be jokių klaidų, tačiau buvo neįmanoma nepastebėti, jog Sasha jaučiasi kiek susikaustęs, nors, pavyzdžiui, Darius Užkuraitis, pažymėjo, kad atlikėjas buvo kaip tik labiau atsipalaidavęs nei per pusfinalį. Sasha Son(g) kaip metronomas atkartojo savo pusfinalio pasirodymo triuką – angliškai pradėtą kūrinį užbaigti rusų kalba. Nieko nepadarysi, konkurso taisyklės neleidžia nukrypti į šalį - kokį variantą pasirinkai per pusfinalį, taip teks dainuoti ir per finalą.
Toks reveransas konkurso šeimininkams, žinoma, duoda dividendų, be to, galima tikėtis neblogo galingas rusų diasporas turinčių šalių palaikymo. Tačiau vis dėlto, tiems, kas prisimena „Pasiklydusį žmogų“, neabejotinai norėjosi išgirsti ir lietuvišką žodį. Vis tik angliškam-lietuviškam-rusiškam miksui nebuvo pasiryžta, ir neslėpkime, dėl to yra kiek apmaudu - „Eurovizijoje“ jau taip seniai beskambėjo lietuviškas žodis...
Lietuva mėgsta kuklumą, tačiau vargu ar tai gali būti svarbiu koziriu „Eurovizijos“ scenoje. Be abejo, lyriškos, lėtos dainos, atliktos be jokių šou ar vizualinio apipavidalinimo neretai tiesiog sutriuškina spalvingus ritmingus kūrinius, pagyvintus blizgučiais ir labiau cirkui tinkančiais numeriais. Tačiau žvilgtelėkime į Lietuvos pasirodymų „Eurovizijoje“ statistiką ir nieko guodžiančio neišvysime – visa mūsų atlikėjų lyrika keliaudavo į konkurso dugną, o štai šiokiu tokiu šou ir net ironija spinduliuojantys „Skamp“ ir „LT United“ pasirodymai buvo priimti net labai gerai.
Ir turbūt pats svarbiausias faktorius – paties atlikėjo charizma. Deja, Sasha Son(g) greičiau primena gerą, plačios širdies bernioką, neskubriai žirgliojantį ar net pasiklydusį didžiulėje scenoje nei atlikėją, kuris, jei pririektų, galėtų visą savo dainoje užkoduotą širdgėlą, nerimą, baimę ar meilę vilku iškaukti scenoje. Pavyzdžiu toli ieškoti nereikia – trečiuoju numeriu pasirodžiusi Patricia Kaas scenoje atrodė dar kukliau, tačiau net nekyla abejonių, kad jos malda tiesiog turėjo sukrėsti žiūrovus. O kylančios emocijos, po nugarą bėgiojančios skruzdėlės yra pats geriausias įrodymas, kad daina pasiekė savo adresatą, privertė paklausti „o kas čia?“, ir, galbūt, vėliau net suspaudyti telefono mygtukus.
Deja, šį kartą Sasha Son(g), per „Dainų dainą“ savo „Pasiklydusiu žmogumi“ privertęs bėgioti skruzdes, šį karta savąja angliška-rusiška interpretacija „Love“ skruzdėlių neprižadino.
Lieka tk tikėtis, jog kritikų nuomonė labai dažnai nesutampa su daugumos žiūrovų ir klausytojų nuomone. To Sashai Son(g) ir linkime.