„Muziejų naktis“, pasak muziejaus išplatinto pranešimo spaudai, kasmet sulaukia vis daugiau entuziazmo aplankyti muziejų naktį. Lankytojų gausa džiaugiasi ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, vienas iš daugiau kaip 2000 praėjusiais metais projekte dalyvavusių Europos muziejų, sulaukęs daugiau kaip trijų tūkstančių kultūros mylėtojų.
Šiais metais kviesdamas šiauliečius ir miesto svečius į nemokamus „Muziejų nakties“ renginius, „Aušros“ muziejus siūlo įdomią nakties programą, kurios pagrindinis objektas – veidrodis.
Renginyje „Naktis muziejuje. Veidrodžio metamorfozės“ lankytojai turės puikią galimybę apžiūrėti Ch. Frenkelio vilą – vienintelį Šiaurės Lietuvoje ir vieną iš nedaugelio šalyje moderno epochos architektūros paminklų. Į įspūdingas vilos sales lankytojus vilios virtuoziškos improvizacijos gitara, smuiku ir violončele, atliekamos jaunųjų talentų: Monikos Sokaitės, Evaldo Petkaus, Marijos Konstantinovaitės.
Romantiškoje žvakių šviesoje bus galima pasiklausyti Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomos poezijos bei koncertinėje salėje pasigrožėti modernaus šokio studijos „Taktas“ pasirodymu.
Įspūdingi muziejaus eksponatai netradiciškai bus pateikti ekspozicinėje erdvėje. Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto fizikai pristatys plokščiuosius ir sferinius veidrodžius. Retrokino salėje „Kapitol“ bus demonstruojami mistiški filmai veidrodžio tema, o po muziejų klaidžios gyvieji personažai. Gurmanus vilios kavinės „Centro šokoladinė“ aromatai ir siūlomi saldūs potyriai.
Renginio dalyviai kartu su filosofais, menotyrininkais, kultūrologais, vizualiųjų menų kūrėjais, fizikais ir muziejininkais galės diskutuoti nakties pokalbių tema „Žmogus veidrodžių karalystėje“: ar gali žmogus išgyventi be veidrodžio, kokiems tikslams naudojami veidrodžiai, kokia žmogaus ryšio su savo atvaizdu, savo antrininku, istorija. Diskusiją ves „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Rūta Stankuvienė.
Didžiausia staigmena muziejaus lankytojams – viloje eksponuojami jų pačių portretai.
Veidrodis kažkada buvęs retas, brangus ir manieringas daiktas, per amžius patyrė nemažai susižavėjimą keliančių metamorfozių: nuo manufaktūrinio, literatūrinio, meninio, magiško kitimo iki žmonių ryšio su savo atvaizdu, savo antrininku, fiksavimo.
Vieniems veidrodis buvo dieviškumo atspindys, kitiems – gundymo ir iliuzijų įrankis. Nuo seno jis žmonėms kėlė prietaringą baimę, turėjo burtų galios, buvo apipintas mistiškais, nepaaiškinamais reiškiniais, kurių atgarsiai iki šiol išlikę prietaruose. Manoma, kad seni veidrodžiai įkrauti stiprios neigiamos energijos gali stipriai paveikti žmogaus psichiką, taip pat tikima, kad kita atvaizdo pusė – paralelinis pasaulis. Šiandien santykis su veidrodžiu yra įvairiapusis.
Jis suvokiamas trejopai – kaip objektas, kaip atspindys ir kaip durys į paralelinį pasaulį. Šį įvairiapusiškumą renginyje sieksime parodyti žaidžiant vizualiu paviršiumi, veidrodiniais atspindžiais, koncentruota šviesa, veidrodžiai išryškins šalia esantį daiktą – eksponatą ir kurs iliuzijas.
