Pasak finansų ministro Jono Liongino, šių metų liepą ketinamame pasirašyti naujame ekonominės politikos memorandume su TVF bus numatytos problemos, kurios Lietuvai šiuo metu yra aktualiausios - nuolat didėjantis nedarbas, pensijų reformos įgyvendinimas ir šių problemų sprendimo būdai.
"Tikimės, kad Tarptautinis valiutos fondas padės suformuoti nuomonę, jog nėra kur trauktis - pensijų reformos ir kitas problemas reikia spręsti ryžtingai, nedvejojant. Naujasis susitarimas bus tvirtas pareiškimas, jog reformų atžvilgiu bus einama į priekį, ir kad tie pinigai, kurie jau yra sukaupti ar bus surinkti, bus panaudoti reformoms", - po ketvirtadienį vykusio premjero Rolando Pakso ir TVF atstovų susitikimo sakė J.Lionginas.
Pensijų reforma numato, jog bus steigiami privalomieji kaupiamieji fondai, į kuriuos bus pervedama dalis lėšų, mokamų Valstybiniam socialinio draudimo fondui ("Sodrai"). Kol kas nėra atlikti tikslūs skaičiavimai, kokį "Sodros" deficitą tokiu atveju kasmet reikėtų dengti (tai priklausys nuo įmokų į privalomuosius kaupiamuosius fondus dydžio), tačiau kai kurių ekspertų vertinimais, per metus tam reikėtų apie 0,5 mlrd. litų lėšų.
Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, pensijų reformą reikia vykdyti neatidėliotinai.
"Neatkurtų rublinių indėlių panaudojimas pensijų reformai būtų labai racionalus ir protingas sprendimas. Politine prasme toks sprendimas gali sukelti nepasitenkinimą visuomenėje - pinigų negaus tie, kurie turėjo nelaimės būti jaunesni. Aišku, žmonių reakcija nebus labai palanki Vyriausybei, jeigu ji ryšis daryti tokius žingsnius, bet tai būtų labai racionalu", - teigė G.Nausėda.
Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų vasario vidurio rublinių indėlių kompensacijoms keliais etapais buvo išmokėta 1,48 mlrd. litų. Dar lieka išmokėti 2,12 mlrd. litų. 1997-aisiais pradėjus mokėti kompensacijas, 1999-aisiais procesas dėl lėšų trūkumo ir TVF rekomendacijų buvo pristabdytas. Dabar kompensacijos išmokamos mirties ir kitais nenumatytais atvejais.
Daugiausia santaupų atgavo pirmosios dvi įstatyme numatytos gyventojų grupės. Pirmajai priklauso I grupės invalidai bei šeimos, auginančios vaiką invalidą, asmenys, sulaukę 85 ir daugiau metų, reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai, geto kaliniai, asmenys, nukentėję nuo 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir vėlesnių įvykių, bei kiti asmenys, nukentėję kovose už Lietuvos laisvę. Antrajai grupei priklauso asmenys, sulaukę 70 ir daugiau metų, daugiavaikės šeimos, auginančios keturis ir daugiau vaikų.
Trečiajai ir ketvirtajai (didžiausiai) indėlininkų grupėms, kurias sudaro 60-ties ir vyresni gyventojai bei kiti asmenys, santaupos iš esmės nebuvo grąžinamos.