Didvyriai atrodome tik Vilniuje?
Susitikime su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentais kandidatė į prezidentus D. Grybauskaitė išreiškė ypač griežtą nuomonę apie iki šiol vykdytą Lietuvos užsienio politiką. D. Grybauskaitei užkliuvo, kaip Užsienio reikalų ministerija (URM) organizuoja užsienio vizitus, nepalankią nuomonę kandidatė išsakė ir kalbėdama apie Lietuvos mėginimus blokuoti sprendimus Europos Sąjungoje (ES).
DELFI primena, kad praėjusių metų balandį Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties ir prie derybų mandato pareikalavo pridėti keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
„Kiekvienu atveju, kai mes mėginame daryti demaršą, bent jau sau turime sugalvoti, ko siekiame. Jeigu siekiame pasirodyti labai dideli didvyri Vilniuje, tai fain, bet to nepakanka. Kai Briuselyje paklausia mūsų delegacijos, kodėl blokuojate šį sprendimą, jiems atsako: „Mums taip reikia“. Tai kaip tu gali kalbėtis su partneriais Vakarų Europoje, kai jie net nesupranta logikos, kodėl mes blokuojam vieną ar kitą sprendimą“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak politikės, siekti lyderystės tik žodžiais reškia įsikalbėti, kad esi lyderis, tačiau apie realią situaciją – kaip tave suvokia kiti – tai esą nieko nesako: „Siekis, ambicijos, jeigu jos sveikos, tai visada sveikinu, nes tai yra naudinga, bet tam turi būti realūs darbai, o ne tik danties užkalbėjimas“.
D. Grybauskaitė kritiškai atsiliepė apie Lietuvos vadovų susitikimus su užsienio valstybių lyderiais ar ministrais. Anot pretendentės užimti valstybės vadovo kėdę, URM siekia suorganizuoti kuo daugiau susitikimų, tačiau į būsimus rezultatus ar susitikimų turinį dėmesio esą nedaug kreipia.
„Kaip organizuoja URM vizitus savo vadovams? Aš kadangi daug keliavau, tai galiu papasakoti. Pasirodo, kuo daugiau susitikimų, tuo geriau. O koks jų turinys ir kas pasiekta, tai nesvarbu. Ir varo visi: ir ponas Valdas Adamkus, ir užsienio reikalų ministras... Varo pilnu tempu, kad tik paspaustų ranką, pasirodytų, patektų į laikraštį. O rezultatas? Jokio, net patys vadovai pamiršta, su kuo susitiko, kam ranką spaudė“, - piktinosi D. Grybauskaitė.
Prezidento stiprybė – visuomenės palaikymas
Dėl šalies vadovo posto šį sekmadienį susirungsianti politikė, kuri, skirtingai nei kiti kandidatai, teigia, jog Lietuvos prezidentui galių pakanka, konfliktuoti su esama valdančiąja dauguma nenorėtų, tačiau net neabejoja, kad valstybės vadovas privalo dalyvauti vidaus politikoje.
Lietuvoje prezidentui tradiciškai buvo priskiriamos labiau su užsienio politika susijusios funkcijos, mat Konstitucijoje ši veiklos sritis pavesta būtent šalies vadovui ir Vyriausybei. Tačiau D. Grybauskaitė sako, kad šalies gyventojai iš valstybės vadovo tikisi visai ko kita – tai yra, kad įsitrauktų į kovą su sunkmečiu, darytų įtaką kainų politikai, didintų pensijas, normalizuotų santykius su Rusija.
„Prezidentas turės būti kitoks, negu buvo anksčiau, nes laikmetis kitoks. Jis turės daugiau kištis ir dalyvauti vidaus gyvenime, nes dabar yra ekonomikos nuosmukis. Mes pasižiūrėjome, tyrimus pasidarėme (ir agentūros davė), kokie visuomenės prioritetai ir ko tikisi žmonės iš prezidento. Pirma, kova su sunkmečiu, antra, kainos, trečia, pensijos, ketvirta, santykiai su Rusija“, - žodžius kaip žirnius bėrė politikė.
Anot D. Grybauskaitės, prezidentas iš tiesų turi itin daug galių, iš kurių svarbiausia – autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas. Be kita ko, šalies vadovas gali vetuoti Seimo priimtus teisės aktus, siūlyti savo pataisas, taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
„Juk pirmojo V. Adamkaus (prezidentavimo periodo metu – DELFI) jis pasinaudojo savo žodžio ir reputacijos teise, kai jis nuiminėjo Gediminą Vagnorių. Tuo metu Seime konservatorių buvo du trečdaliai“, - prezidento galios pavyzdį pateikė politikė.
Už dvigubą pilietybę visiems lietuviams
Atsakydama į studentų klausimus, D. Grybauskaitė užsiminė, kad tapusi prezidente būtų linkusi paremti po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių siekį dvigubus pasus suteikti ne tik asmenims, iš Lietuvos pasitraukusiems nuo 1919 m. iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir tiems, kurie tėvynę paliko Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę.
Dabartinis prezidentas V. Adamkus Seimui yra pateikęs naują Pilietybės įstatymo redakciją, tačiau jame dvigubas pasas Lietuvą palikusiems po 1990 m. kovo 11 d. nežadamas, mat tokiu atveju manoma, jog Lietuvos pilietybė būtų ne reta išimtis, kaip numato Lietuvos Konstitucija, o plačiai paplitęs reiškinys.
D. Grybauskaitė teigia, kad būtų linkusi pritarti dvigubos pilietybės įtvirtinimui, tačiau sako, jog didelės ekonominės naudos iš išeivių tikėtis nevertėtų, mat Lietuvos diaspora nėra didelė.
„Manyčiau, kad aš būčiau už dvigubą pilietybę“, - sakė D. Grybauskaitė. Tuo tarpu klausiama, ar būtų linkusi suteikti Lietuvos pasą išimties tvarka čiuožėjai ant ledo, amerikietei Katherine Copely, buvo atsargi: „Tuo klausimu reikia pagalvoti, nes ir krepšininkai nori ir visa kita. Aš nežinau, ar čia reikėtų skubėti vien tik dėl to, kad kažkas garsins mūsų vardą. Geriau, kad mes patys garsintume savo vardą“.
Socdemai primygtinai siūlė tapti partine?
Susitikime su studentais D. Grybauskaitė papasakojo, jog nenori būti siejama su jokia partija, nors paramą šiuose rinkimuose jai deklaravo tiek valdantieji konservatoriai-krikdemai, tiek Liberalų sąjūdis. Politikė teigia, kad jos nedomina kova dėl valdžios ir išsitarė, kad praeityje patyrė primygtinį raginimą tapti socialdemokrate.
Kaip žinoma, D. Grybauskaitė yra dirbusi finansų ministre socialdemokrato Algirdo Brazausko Vyriausybėje, prieš tai 1999-2000 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamame ministrų kabinete buvo finansų viceministrė, o 2000-2001 m. tuomet dar konservatoriaus Rolando Pakso Vyriausybėje ėjo užsienio reikalų viceministrės pareigas.
Pasak politikės, dirbdama ministre ji patyrė primygtinį raginimą tapti partijos nare. Nors D. Grybauskaitė viešai neįvardijo, kuri politinė partija darė spaudimą, tačiau ministre ji dirbo tik A. Brazausko Vyriausybėje.
„Atsimenu būdama, finansų viceministre...keitėsi Vyriausybės ir tam, kad išlikčiau man buvo siūloma įstoti į vieną partiją, įsivaizduojate kokią. Praktiškai primygtinai“, - pasakojo D. Grybauskaitė.
Politikė sako nenorinti būti įstatyta į ideologinius Lietuvos partijų rėmus, mat, pasak D. Grybauskaitės, Lietuvoje viskas yra labai susimaišę – socialdemokratai gina ne dirbančiuosius, o stambųjį verslą, tuo tarpu konservatoriai svarsto galimybes įvesti progresinius mokesčius.
Perkaitusioje ekonomikoje vartojimo skatinti nereikia
Susitikime Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute D. Grybauskaitė išsakė savo nuomonę ir apie siūlymus skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Anot politikės, prašyti TVF paskolos būtų pragaištinga ne tik dėl keliamų reikalavimų biudžeto subalansavimui, bet ir dėl to, kad pasaulinę krizę sukėlė būtent besaikis vartojimas ir gyvenimas skolon.
„Dabar politikams aiškinti, kad vėl skolinkitės ir meskit į tą pačią priežastį, kuri ir sukėlė krizę, yra tiesiog neraštinga“, - sakė kandidatė į prezidentus.
Pasak jos, mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, Latvija, Estija, siaučiant krizei tiesiog rekomenduojama gyventi pagal išgales ir naudoti ne finansinius resursus, o gerinti verslo sąlygas, didinti prieinamumą prie kreditų, atidėti mokesčių mokėjimą smulkiam verslui, lengvinti verslo kūrimo sąlygas.
Klausiama apie būsimą komandą, D. Grybauskaitė, be kita ko, paminėjo, kad savo patarėjų gretose norėtų matyti ekonomistą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją, profesorių Joną Čičinską, tačiau šis esą „sėdi susiraukęs“ ir nenori patarinėti.
Kitų galimų komandos narių politikė neminėjo, tik išsitarė, jog puikiai pažįsta daugelį Lietuvos diplomatų, tad pasirinkimas esąs nemenkas. Tuo atveju, jei pavyktų laimėti rinkimus, D. Grybauskaitė, žadėjo mažinti prezidento patarėjų skaičių, nes esą dabar visi stumdosi alkūnėmis.