„Man yra sunku įsivaizduoti, ką dar galėtų nukirpti. Turbūt investicijas iki nulio sumažins, nes niekas nenori liesti socialinių išmokų, nors dėl kai kurių daugelis analitikų sutinka, kad jos yra pernelyg dosnios dabartinėmis nuosmukio sąlygomis. Šiuo metu Lietuva siūlo vieną dosniausių Europoje motinystės išmokų sistemą, kai biudžeto galimybės yra turbūt vienos blogiausių. Aš manau, kad visai realus variantas, kad bus peržiūrėtos kai kurios socialinės išmokos ir galbūt net ir pensijos“, – DELFI teigė V. Klyvienė.
Kita vertus, anot jos, alternatyva balansuojant biudžetą galėtų būti pridėtinės vertės mokesčio padidinimas, tačiau tai būtų taip pat nepopuliarus sprendimas. Mokesčių didinimą, anot pašnekovės, svarsto Estija, Tarptautinis valiutos fondas taip pat spaudžia Latviją ne tik mažinti išlaidas, bet ir didinti kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, PVM net iki 24 proc.
Mokesčių pakeitimai žalos nepadarė
Dabartinį karpymą V. Klyvienė vadina pakankamai objektyviu, nes pirmojo ketvirčio ekonomikos ir biudžeto pajamų smukimas buvo kur kas didesnis nei prognozuota metų pradžioje. Būtinybę mažinti išlaidas esą įrodo ir Europos Komisijos prognozė, kad neįvykdžius apkarpymo, biudžeto deficitas gali viršyti 5 proc.
Analitikė nesutinka ir su Seimo opozicijos tvirtinimu, kad praėjusių metų pabaigoje įgyvendinta mokesčių reforma prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio.
„Dauguma esminių mokesčių pakeitimų buvo teisingi ir greičiausiai kito kelio nebuvo“, – sakė ji.
Kartu V. Klyvienė tvirtina, kad investicijų programų sumažinimas bus skausmingas tiek verslui, tiek visai šalies ekonomikai.
„Matyt, skausmingiausia yra tai, kad daugiausiai buvo nukirpta investicijų išlaidų. Investicijų karpymas reiškia mažesnius užsakymus privačiam sektoriui, kartu tai nesuteikia vilčių, kad nedarbo lygis mažės. Tai yra didžiulis minusas, nes verslo skatinimo planas akivaizdžiai nelabai veikia ir nedarbas šiais ir kitais metais gali tapti viena opiausių problemų Lietuvoje. Kartu tai yra suprantama, nes labai nenorima liesti socialinių dalykų ir inicijuoti reikšmingesnius darbo užmokesčio fondo apkarpymus“, – sakė ji.
„Negaliu pasakyti, kad toks kirtimas investicijų srityje yra pats geriausias variantas. Pavyzdžiui, estų planuojamas biudžeto mažinimas yra labiau subalansuotos, nes įtraukiamas ne tik išlaidų mažinimas, bet ir planuojamas pajamų didinimas, mokesčių kėlimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Estijoje, anot pašnekovės, svarstoma didinti PVM, naikinti šio mokesčio lengvatas, panaikinti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį turintiems vaikų, kelti akcizus, lošimų mokestį, įvesti automobilių taršos mokestį.
Estai, mažindami išlaidas, ketina kirpti partijų finansavimą, investicijas keliams, darbo užmokesčio fondui, gynybinėms išlaidoms.
Vyriausybė siekia šiemet dukart peržiūrėjusi išlaidas neviršyti Mastrichto kriterijuose numatyto 3 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficito. V. Klyvienė manymu, šis tikslas yra realus.