Už šį biudžeto mažinimą balsavo 76 iš 117 užsiregistravusių Seimo narių. Prieš pasisakė 38 parlamentarai. Po balsavimo premjeras Andrius Kubilius dėkojo ne tik Seimo opozicijai, koalicijos partneriams, bet ir Lietuvos žmonėms už kantrybę.
Kartu su valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, savivaldybių biudžetų apkarpymais Vyriausybė planuojamas išlaidas sumažino daugiau nei 3 mlrd. Lt.
Daugiausiai lėšų valstybės biudžete – kone 1 mlrd. Lt – nubraukta nuo valstybės investicijų programos, taip pat mažinama skiriamų lėšų institucijoms, darbo užmokesčio fondui, savivaldybėms, mažinamas mokinio krepšelis.
Daugiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams šis biudžeto karpymas reikš kiek mažesnius atlyginimus, o daugumai iš biudžeto išlaikomų darbuotojų – būtinybę šiemet eiti nemokamų atostogų.
Koreguojant biudžetą nuspręsta iki 5,9 mlrd. Lt padidinti valstybės grynojo skolinimosi limitą. Iki šiol jis buvo 1,6 mlrd. Lt.
Planuojama, kad šiemet biudžeto pajamos be Europos Sąjungos lėšų bus apie 3,5 mlrd. Lt mažesnės. Šiemet į valstybės biudžetą be ES paramos vietoj planuotų 19,9 mlrd. Lt ketinama surinkti 16,4 mlrd. Lt. Kartu su Europos Sąjungos lėšomis į jį turėtų įplaukti 22,8 mlrd. Lt.
Pagal Vyriausybės siūlymą, biudžeto išlaidos mažėja maždaug 10 proc., o planuojamos įplaukos – daugiau nei 17 proc. tuo tarpu pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 12,6 proc.
Labiausiai, maždaug 2 mlrd. Lt, mažinama pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio surinkimo prognozė.
Dar vienas maždaug 2 mlrd. Lt išlaidų karpymas numatytas birželį. Po antrojo išlaidų sumažinimo, tikimasi, kad biudžeto deficitas neviršys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mastrichto kriterijai reikalauja, kad deficitas neperliptų 3 proc. BVP ribos.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 1,2 mlrd. Lt arba maždaug dešimtadalis planuotų pajamų.
Grasino bankrotu
Ypač aršiai šiai biudžeto peržiūrai priešinasi Seimo opozicinės frakcijos: Lietuvos socialdemokratų partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos. Kartu parlamentarai buvo pateikę siūlymų išlaidas didinti ar perskirstyti daugiau nei 1 mlrd. Lt. Absoliučiai daugumai jų nepritarta.
Socialdemokratas Jonas Juozapaitis šį biudžeto projektą vadino tragišku, nes „vien investicijos savivaldybėms sumažintos beveik 40 proc.“
„Tai reikš, kad savivaldybės negalės baigti pradėtų darbų. Taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus buvo mažinamos lėšos savivaldybėms, nes vienoms jos mažėja 5 proc., kitoms – 54 proc. Taip pat neaišku, pagal kokius antpečius ar akis buvo tenkinami Seimo narių pasiūlymai, nes vienas gavo 7 mln. Lt kitas nulį“, – piktinosi Seimo narys.
„Nesupranta (valdantieji – DELFI), kad mažinant vartojimą mažinama gamyba, eksportas, o tai gali atvesti iki dar mažesnio biudžeto surinkimo, vėliau tai gali reikšti katastrofą“, – Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas.
Jo teigimu, nepakeitus politikos, „ši valdančioji dauguma atves šalį iki bankroto“ ir ragino „atlaisvinti verslą“, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad valstybės išlaidos mažinamos atsižvelgiant į smunkančią ekonomiką, be to, savo biudžetus esą mažina ir kitos šalys.
„Niekas nesugalvojo geresnių ir efektyvesnių receptų šioje situacijoje. Jūs nepagalvojote, ar jūsų nepagrįsta kritika nedaro įtakos mūsų visuomenės lūkesčiams ir ekonomikai, turėtume imtis bendros atsakomybės“, – į kolegas kreipėsi A. Kubilius.