Tą pačią dieną buvo paskelbtas jo statutas, kurį sudarė 12 straipsnių. Jame pažymėta, kad įsteigiamo apdovanojimo svarbiausias tikslas – pažymėti nusipelniusius Tėvynei ir valdovui asmenis. Kavalierių skaičius neturėjo peržengti 100. Valdovas, Baltojo Erelio Ordino turėtojai ir užsieniečiai į jį neįėjo. Apdovanojimą galėjo gauti tik bajorai, pateikę 4 kartų giminės iš tėvo ir motinos pusės duomenis.
Kavalieriai turėjo būti ištikimi karaliui ir Respublikai, pagelbėti vargšams. Jie turėjo sumokėti vienkartinį 25 auksinų ir 4 auksinų kasmetinį mokestį Varšuvos Kūdikėlio Jėzaus špitolei, 2 auksinus - ordino kanceliarijai ir 1 auksiną gedulingoms ordino kavalierių mišioms. Ordinai valdovo turėjo būti teikiami 05 08, Šv. Stanislovo dieną.
Pirmieji apdovanojimai buvo išdalyti tų pačių metų 05 08. Kavalieriais tapo 35 Respublikos piliečiai. Ordinas buvo pagamintas iš aukso, Maltos kryžiaus formos. Jo viduryje buvo matyti stovinčio Šv. Stanislovo figūra, o iš jo abiejų pusių raidės S. S. (Sanctus Stanislavus).
1765-1795 karalius šiuo ordinu apdovanojo 1744 asmenis. Toks didelis apdovanotųjų skaičius neabejotinai mažino jo prestižą. Anoniminis autorius rašė: „šiandien tapo madinga, kad vedybinės sutartys negali apsieiti be Šv. Stanislovo ordino; jei toliau šis kaprizas nemažės, vaikai į mokyklą nebegalės eiti be maltos [turima galvoje ordino forma – aut.] ordino“.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija