Klaipėdiečio artimieji mano, kad net trumpas laikas kalėjime jam būtų tolygus mirties bausmei. Trys Klaipėdos medicinos ekspertai pasirašė dokumentą, kuriame teigiama, kad D.Žoludevas negali atlikti paskirtos bausmės, nes kalėjimuose padidėja traumų tikimybė, o bet kokia žaizda arba sutrenkimas jam gali būti pražūtingas.

Hemofilija - ne mirtina liga

Hemofilija neįtraukta į sąrašą ligų, dėl kurių nuteistasis negali atsidurti už grotų dėl pavojaus jo gyvybei. Lietuvos laisvės atėmimo vietose kalėjo keli hemofilija sergantys asmenys ir jokių nelaimių neatsitiko. Dabar bausmę už vagystes taip pat atlieka vyras, kurio diagnozė lygiai tokia pat kaip D.Žoludevo.

Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantės hematologės Vilijos Kiuberienės teigimu, hemofilija nėra mirtina liga. Be to, nuteistasis kalėjime gautų tuos pačius vaistus kaip ir laisvėje.

Liga - vidutinio sunkumo

Klaipėdos jūrininkų ligoninės hematologijos skyriaus vedėjas Romualdas Jurgutis puikiai prisimena D.Žoludevo istoriją. Šis gydytojas konsultavosi su Malmės (Švedija) hemofilijos centro specialistais. Iš jų sužinojo, kad Švedijoje jokių išimčių hemofilija sergantiems nuteistiesiems nėra. Laisvės atėmimo vietose jie aprūpinami būtinais vaistais.

„Lietuvoje yra 120 hemofilija sergančių žmonių, - sakė R.Jurgutis. - Tokiems asmenims kolonijoje, kaip ir laisvėje, svarbiausia kas savaitę suleisti reikiamų vaistų".

Šie brangūs vaistai kompensuojami. Paprastai ligoniai visada turi atsargoje dar vieną vaistų flakonėlį kritiniam atvejui -jeigu susižeidus staiga prasidėtų kraujavimas. Sumušimai šiems žmonėms pavojingi ir įprastame gyvenime, ir už grotų.

R. Jurgučio teigimu, D.Žoludevo liga - vidutinio sunkumo. Ligoninėje buvo gydomi daug sunkesnės būklės žmonės. Anot kai kurių medikų, D.Žoludevas gali apsimestinai sustiprinti savo ligos apraiškas.

Byloje -16 nukentėjusiųjų

Pernai kovo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tapytojos Renatės Lūšis ir juvelyro Nikolajaus Žoludevo sūnų Dmitrijų nuteisė kalėti pusketvirtų metų sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. D.Žoludevas 1993-1994 metais iš žmonių skolinosi įvairias pinigų sumas Vokietijos markėmis, JAV doleriais bei litais ir žadėjo jas grąžinti su palūkanomis. Kai kurie žmonės savo pinigus ir palūkanas už juos atgavo. Su kitais paskolos sutartys buvo kurį laiką pratęsinėjamos, tačiau pinigai taip ir nebuvo grąžinti. Byloje pretenzijas pareiškė 16 nukentėjusiųjų. Iš jų D.Žoludevas pasisavino apie 500 tūkst. litų.

D.Žoludevas prašo jį išteisinti arba bent atleisti nuo realios laisvės atėmimo bausmės. Byla nagrinėjama vėžlio žingsniu, nes teismo posėdžius vis tenka atidėti. Teismo slenkstį dažnai minantys nukentėjusieji mano, kad byla specialiai vilkinama laukiant gegužės 1-osios, kai pagal naują Baudžiamąjį kodeksą bus galima tikėtis švelnesnės bausmės.