„Asmenys, netekę meno kūrinių, yra kviečiami atsiųsti pavogto kūrinio nuotrauką bei trumpą informaciją apie kūrinį.
Kolekcininkai, muziejai, galerijos ir kt. prieš įsigydami meno kūrinį, kurio kilmė kelia tam tikrų abejonių, gali pasitikrinti duomenų bazėje, ar tai nėra „prarastas“ meno kūrinys“, – sako S. Makselienė ir priduria, kad bazė yra naudinga kiekvienam, ketinančiam įsigyti meno vertybę.
Centinėje Policijos departamento duomenų bazėje yra įvesti duomenys apie 755 pavogtus meno kūrinius ir antikvarines vertybes. Daugiau negu 320 iš jų yra pavogtos Lietuvoje.
„Tačiau tai ne visos šalyje pavogtos meno vertybės, nes duomenų bazė pradėta formuoti 2004 m. vasarą, ir dalis iki to laiko pavogtų meno vertybių į ją nepateko“, – atkreipia dėmesį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Kultūros ir meno vertybių tyrimo poskyrio viršininkė Laimutė Šimkuvienė.
Vagysčių gali daugėti
Pasak L. Šimkuvienės, meno vertybių vagysčių skaičius augo iki 2003 m.: tais metais buvo užregistruota 120 nusikaltimų, kai vagysčių objektais buvo meno kūriniai ar antikvarinės vertybės.
„Nuo 2003 m. prasidėjo meno vertybių vagysčių mažėjimas ir pastaraisiais metais (2005–2008 m.) per metus padaroma iki 20 nusikaltimų, kurių objektai yra meno ar antikvarinės vertybės.
Tačiau būna atvejų, kai vienos vagystės ar plėšimo metu pavagiamas ne vienas objektas, o visa kolekcija, todėl skaičiuojant pagal pavogtų meno kūrinių skaičių pernai meno kūrinių buvo pavogta žymiai daugiau negu 2007 m.“, – komentuoja specialistė.
Ji prognozuoja, kad šalyje daugėjant vagysčių, daugės ir vagysčių, kurių objektai bus meno vertybės. Ypač todėl, kad meno vertybės ir antikvariniai daiktai krizės metu, pasak pašnekovės tampa, viena iš saugiausių investicijų.
Dažniausiai meno vertybes vagia išmanantieji meno rinkos tendencijas, sako lrt.lt pašnekovės.
„Yra buvę nusikaltimų, kuomet meno vertybių vagystės buvo tikslinės, gerai suplanuotos, pavyzdžiui, 1997–1998 m. buvo pavogti meno kūriniai iš Kauno kolekcininkų. Kaip parodė tyrimas, šiuos nusikaltimus padarė asmenų grupės, kurios turėjo pakankamai žinių apie meno vertybes ir siekė jas įgyti nusikalstamu būdu“, – pasakoja L. Šimkuvienė.
Neretai, pasak jos, meno kūriniai iš maldos namų paverčiami brangaus metalo laužu ir parduodami supirkinėtojams.
„Yra asmenų, kurie vagia būtent iš maldos namų. Jie atlieka bausmę ir vėl grįžta prie savo įpročio. Pastebėta, kad iš maldos namų, ypač Vilniuje, vagia narkomanai. Jie vagystes padaro tuo metu, kad maldos namai yra atviri: tiesiog įeina, pagrobia vertybę ir sprunka, per daug nesisaugodami liudytojų“, – vagių įpročius komentuoja L. Šimkuvienė.
Neinformuoja, nes neturi duomenų?
Meno rinkos agentūros vadovė pabrėžia svarbą dalintis informacija apie pavogtas meno vertybes. Jos nuomone, priemonės informuoti visuomenę yra pakankamos, tik jomis retai naudojamasi.
„Galbūt žmonės dar nesupranta, kad tai yra labai svarbu. Galiu pasakyti, žmonės beveik nesinaudoja galimybe paskelbti apie prarastą meno kūrinį. Arba jie neturi duomenų apie vertybes (neturi nuotraukos ar aprašo), arba dėl kokių nors kitokių priežasčių“, – svarsto S. Makselienė.
„Pavogti meno kūriniai niekur nedingsta – jie vėl atsiduria rinkoje, ir nė vienas nėra apsaugotas, kad jis nenusipirks vogto meno kūrinio. Kas nori tokį turėti? O jeigu žmonės suprastų dalinimosi informacija svarbą, jeigu būtų sukurta ne tik duomenų bazė, bet ir sistema, kuri leistų patikrinti, ar nebuvo meno vertybė pavogta, žmonės būtų labiau apsaugoti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Policija apie pavogtų meno vertybių bazėje sukauptus duomenis primena antikvariatų vadovams, perduoda informaciją Kultūros paveldo departamento, Muitinės departamento pareigūnams.
„Yra buvę atvejų, kai asmenys, pastebėję, kad antikvariate parduodama vertybė yra paskelbta kaip ieškoma vogtų meno kūrinių bazėje, informuoja“, – sako L. Šimkuvienė.
S. Makselienės nuomone, reikėtų sukurti ir padirbinių duomenų bazę, kad dirbantys, pavyzdžiui, su antikvarinėmis vertybėmis, galėtų patikrinti, ar jos nebuvo vogtos.
Vagia, kur nėra apsaugos sistemų
Pastaruoju metu dažniausia nukenčia mažų miestelių ir kaimo vietovių maldos namai, ypač cerkvės. Pastebima, kad vagysčių iš maldos namų skaičius yra sumažėjęs.
„Tai siejame su prevenciniu darbu: buvo parengti iniciatyviniai raštai, kuriuose išsakyti pastebėjimai dėl nepakankamos bažnytinių meno vertybių apskaitos bei apsaugos. Rekomenduota neperduoti saugoti meno vertybių toms religinėms bendruomenėms, kurios negali užtikrinti pakankamo saugumo.
Į minėtus raštus gavome atsakymą, kad į mūsų pastebėjimus bus atsižvelgta, kad religinės bendruomenės atliks meno vertybių inventorizaciją, jas nufotografuos bei aprašys“, – pasakojo L. Šimkuvienė.
Pasak jos, didžioji dauguma maldos namų įsirengė apsaugos sistemas, todėl bent jau pastarųjų metų vagystės buvo padarytos kaimo bažnyčiose – jose nėra jokios apsaugos.
Paprastai pavyksta atskleisti iki 20 proc. meno vertybių vagysčių. „Pavyzdžiui, 2008 m. buvo atskleista 38 proc. meno vertybių vagysčių, kitų tyrimas tęsiamas“, – sako specialistė.
