Lietuvos DK patirdama didelius nuostolius, atlaikė kryžiuočių smūgius. Tačiau Vytautui labai kenkė Švitrigailos pretenzijos. Be to, Lietuvai reikėjo pagalbos įsitvirtinant rytinėse žemėse – Smolenske, siekta ir Novgorodo. O Lenkijos parama nebuvo itin didelė. Ji siekė atgauti kryžiuočių užimtą Dobrynės žemę.
1404 05 23 Racionžo sutartimi praktiškai išlaikytas „Salyno tonas“. Lietuvos DK pasižadėjo eilinį kartą Ordinui užleisti Žemaitiją, Lietuvos dk Vytautas įsipareigojo nepriglausti pabėgusių žemaičių ir pagelbėti ordinui prieš bet kokius priešus, išskyrus Lenkiją. Tuo tarpu už tai Ordinas pažadėjo tarpininkauti Lietuvos DK paimant į savo įtaką Smolenską ir Novgorodą. Lenkija gavo teisę iš Ordino už 40 000 auksinų išpirkti Dorynės žemes. Kartu apribotos Švitrigailos teisės: Vytautas gavo teisę iki gyvos galvos laikyti vakarinę Palenkę, kurią vasalo teisėmis gavo valdyti Švitrigaila. Pastarasis nebeteko vokiečių paramos ir atvykęs į Lietuvą pakluso jos didžiajam kunigaikščiui.
Racionžo sutartis sudaryta 10 metų galiojo ir veikė iki pat Didžiojo 1409-1411 karo. Lietuvos DK gavo atvangą vakaruose ir galėjo pagerinti savo padėtį.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis. © Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija