Stiklo dirbtuvei buvo skirta vieta dešinėje Neries pusėje, teritorijoje, kur vystyta ūkinė veikla, veikė kelios plytinės, stovėjo žvejų nameliai. Vilniaus tijūnas ir pilininkas Povilas Giedraitis suteikė sklypą „tarp valdovo šunidžių ir Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus plytinės“.

Pagal privilegiją, M. Paleckis galėjo naudotis visu jo lėšomis pastatytos įmonės pelnu, kasmet valdovui pristatydamas nustatytą skaičių stiklo dirbinių. Taip pat jam suteikta monopolinė prekybos stiklu Vilniuje teisė. Niekas kitas, tik jis vienas gavo išimtinį leidimą supirkinėti visą, išskyrus venecijietišką, atvežamą stiklą ir jo gaminius. Parduodamas gaminius, privalėjo nustatyti „tinkamą ir padorią“ kainą. Ši stiklo gamyba ir jo prekyba leidžianti verstis privilegija M. Paleckiui, jo žmonai, vaikams ir būsimiems įpėdiniams buvo suteikta amžinai.

M. Paleckio įmonė veikė visą dvarionio gyvenimo laiką. Joje buvo gaminamas langų stiklas, buteliai, stiklinės, taurės, taurelės, stikleliai ir kiti buitiniai indai. Apie konkretų gaminių kiekį, naudotas žaliavas, technologinį procesą, žinių neišliko. Žinoma, jog jo nuosavame dviejų aukštų mūrnamyje Vilniuje (dab. Stiklių gatvė) buvusi parduotuvė ir stiklo gaminių sandėliai.

Vilniaus miestiečiai ir bajorai nebuvo patenkinti tokia išimtine privilegija, ją ne kartą skundė. Tačiau Žygimantas Augustas dėl amatus remiančios politikos, o ypač dėl įtakingųjų M. Paleckio globėjų didikų Radvilų užtarimo, 1551 12 23 tik dar kartą patvirtino išduotą privilegiją. Padėtis pasikeitė M. Paleckio gyvenimo pabaigoje: po kelių Vilniaus miesto skundų ir prašymų panaikinti monopolines teises, motyvuojant 4000 kapų grašių nuostoliu, 1585 Ponų Tarybos nariai patarė bajorui susitarti gražiuoju. 1585 M. Paleckis pasižadėjo privilegija naudotis tik iki savo ir žmonos mirties, o vėliau visas teises perleido miestui. Vilniaus miestiečiai atsisakė pretenzijų.

Pirmosios Vilniuje veikusios stiklo dirbtuvės savininkas padarė neblogą karjerą. Globojamas Radvilų, pradėjęs Krėvos pavieto matininko pareigomis, gyvenimo pabaigoje jau buvo valdovo maršalka ir Eišiškių laikytoju. Tai, bei stiklo gamyba, o, matyt, ypač jo prekyba, garantavo materialinį gerbūvį. Žinoma apie stambių pinigų sumų (nuo 1000 iki 6000 auksinų) skolinimą valdovui ar giminaičiams. Jam priklausė 4 dvarai. Savo rezidenciją įkūrė Mackiškių dvarelyje, kur įrengė šeimos kapavietę (buvo evangelikas reformatas). M. Paleckis buvo vedęs du kartus. Antroji jo žmona – Raina Sluškaitė. Žinoma, kad turėjo dukrą Kristiną, Mikalojaus Olešnickio žmoną. Pirmosios stiklo dirbtuvės savininkas mirė prieš 1588 01.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Šaltinis
Lietuvos istorijos institutas
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją