Latvijoje pirmąjį ketvirtį -8 punktus sudaręs rodiklis per antrąjį ketvirtį smuktelėjo iki -11 punkto, o trečiąjį - pakilo iki -6 punktų. Estijoje šis rodiklis visus metus išlaikė kilimo tendenciją: 7 punktai pirmąjį ketvirtį ir atitinkamai 10 bei 11 punktų per kitus du ketvirčius.
Lietuvoje pernai pramonės pasitikėjimo rodiklis labai nesvyravo - pirmąjį ketvirtį jis siekė -13, antrąjį -15 punktų, o trečiąjį - -14 punktų.
Pernai paskutinįjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su liepos - rugsėjo mėnesiais, pramonės pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo 2 punktais. Tokį rodiklio pasislinkimą lėmė tai, kad statistikų apklausiami pramonės įmonių vadovai pesimistiškiau vertino gamybos apimčių kitimą, o gaminamos produkcijos paklausos lygio balansas vis dar išliko neigiamas.
Statistikų apklausoje dalyvavo 300 Lietuvos pramonės įmonių, kurios pagamina pusę pramonės produkcijos. Jų atstovai nekeitė nuomonės, kad labiausiai gamybą ribojančiais veiksniais išlieka nepakankama paklausa vietinėje bei užsienio rinkose, finansinės problemos, konkuruojąs importas bei netobuli įstatymai.
Po apklausos paaiškėjo, kad net du trečdaliai tyrime dalyvavusių mūsų šalies pramonės įmonių turi paklausos problemų.