Juose yra lytinių hormonų (estrogenų ir gestagenų). Didžiausias jų pliusas – onkologinių pieno liaukos ir reprodukcinių organų susirgimų profilaktika, sumažėjusi rizika išsivystyti kepenų cistai ir sumažėjusi negimdinio nėštumo rizika. Kai kurie preparatai turi ir gydomųjų savybių, todėl yra naudojami esant gimdos miomai ir endometriozei. Tai, tiesą sakant, vienintelė priemonė, kurią galima naudoti visą gyvenimą. Tačiau tik su sąlyga, kad sveikatos būklė yra ideali ir ji nuolatos tikrinama.
Kokia rizika? Hormonai daro įtaką cholesterino apykaitai. Dėl to kartą per pusmetį rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus lipidų profiliui nustatyti. Jeigu rūkote ir jums virš 35-erių, patikrą reiktų sustiprinti – didėja krešulių susidarymo ir širdies ligų išsivystymo rizika.
Jeigu mėnesinės labai negausios arba iš viso dingo, kontraceptikų vartojimą reiktų nutraukti ir leisti organizmui pailsėti. Atsistačius menstruacijų ciklui gydytojas nuspręs, ar leisti jums toliau juos vartoti.
2. Kontraceptinis pleistras ir vaginalinis žiedas. Galima naudoti 2-3 metus be pertraukos iki menopauzės.
Šiose priemonėse taip pat yra tokie patys hormonai kaip aukščiau minėtose kontraceptikuose, tačiau jų dozės du kartus mažesnės – 0,15 mg aktyviosios medžiagos prieš 0,3 mg. Juk tabletės, patekusios į organizmą, turi įveikti kepenų barjerą – todėl reikia didesnės dozės kontraceptinių hormonų. Šių priemonių pliusas taip pat yra tai, kad nereikia kasdien gerti tablečių. Pleistrą reikia keisti tik kartą per savaitę, žiedą – kartą per ciklą. Žiedo nejaučia nei moteris, nei jos partneris, o poveikis toks pat.
Kokia rizika? Tokia pat kaip ir oralinių kontraceptikų, kadangi veikliosios medžiagos tokios pat. Todėl taip pat tikriname lipidų profilį, stebime kraujo krešėjimo sistemos rodiklius ir darome pertrauką, jeigu sutrinka menstruacijų ciklas.
3. Gimdos spiralė su hormonu (Mirena). Galima naudoti be pertraukos 5-7 metus iki pasveikimo.
Į gimdą patenka tiktai vienas hormonas. Naudojant spiralę dažnai dingsta menstruacijos – tai normalu ir daugeliu atveju tai turi gydomąjį efektą: slopinamas miomos augimas ir dingsta endometriozės židiniai gimdoje.
Visiškai sveikoms moterims tokių spiralių naudoti nėra jokios prasmės.
Kokia rizika? Kaip ir bet koks svetimkūnis gimdoje, spiralė gali įaugti į jos sienelę; egzistuoja tikimybė, jog prasidės uždegimas. Be to, yra tikimybė, jog 5-7 metams (tokia spiralės veikimo trukmė) bus pamirštas ginekologas: juk mėnesinės nejaudina, dingsta skausmas... o tai labai neprotinga: kontrolė tiesiog BŪTINA.
4. Gimdos spiralė. Naudojama 3-5 metus.
Kontraceptinis poveikis žymiai mažesnis nei spiralės su hormonu, kadangi ši spiralė tik mechaniškai trukdo nėštumui. Pageidautina naudoti spiralę su variu, sidabru ar auksu – šie metalai mažina kylančio (spiralės ūsais iš makšties į gimdą) užkrato riziką ir todėl jų galiojimo laikas gana ilgas – 5-7 metai. Paprastos spiralės naudojamos 3-5 metus.
Kokia rizika? Jų pakankamai daug. Naudojant paprastą spiralę, dažnai pasitaiko nėštumo atvejų, įskaitant negimdinį nėštumą, vystosi uždegiminiai susirgimai, menstruacijos pagausėja (egzistuoja rizika išsivystyti anemijai), spiralė gali įaugti į gimdos sienelę. Dėl to pas ginekologą reikia vaikščioti pakankamai dažnai ir reguliariai.
Nepaisant to, kai kurioms moterims tokia spiralė yra vienintelis apsaugos metodas.
Po spiralės pašalinimo būtina atlikti analizes visoms infekcijoms, atlikti mažojo dubens ultragarsinį skenavimą. Jeigu kontraindikacijų nėra, po 2-3 ciklo galima įstatyti naują spiralę.
5. Spermicidai. Naudotini nuo 20 metų ir nuo 45-erių.
Žvakes, kremus, pienelius galima rekomenduoti tiktai labai jaunoms merginoms, kurių hormonų sistema nėra nusistovėjusi, ir moterims virš 45-erių, kurios įžengė į priešmenopauzinį periodą. Labai jau šios priemonės nepatikimos. Tiesa, net šiais amžiaus periodais, jeigu ultragarsas rodo, kad kiaušidės veikia puikiai, spermicidinių priemonių geriau nenaudoti.
Kokia rizika? Labai didelė nėštumo rizika. Tai, žinoma, priklauso ir nuo lytinių santykių dažnumo bei partnerių skaičiaus, nuo griežtų ir pakankamai varginančių žvakių, kremų, pienelių naudojimo taisyklių laikymosi. Be to, pastovus spermicidų naudojimas gali sugriauti natūralią makšties mikroflorą.
6. Injekcijos ir implantai. Ne ilgiau nei 3 mėnesius.
Vienas apsilankymas pas gydytoją ir 8-12 savaičių galėsime pamiršti kontracepciją. Tokios priemonės populiarumo viršūnę pasiekė 90-aisiais praėjusio amžiaus metais. Maždaug nuo 2005 m. poreikis nesiliaujamai mažėja. Šiuo metu šios priemonės rekomenduojamos ypatingai retai – labai didelis pašalinis poveikis.
Kokia rizika? Pirma, priemonės veikimo neįmanoma nutraukti, o juk kontraindikacijos hormoniniam preparatui gali išryškėti bet kada: tai gali būti diabetas (cukraligė), trombozė, širdies, kepenų ar inkstų ligos... Antra, užfiksuota nemažai atvejų, kai po injekcijų sutriko hormonų pusiausvyra, prasidėjo endokrinologinės ligos, pradėjo kraujuoti gimda.
Nerekomenduojama vartoti
Hormoninės (kombinuoti oraliniai kontraceptikai, pleistrai, vaginalinis žiedas)
Nerekomenduojama esant trombozėms, diabetui, širdies, kepenų ar inkstų ligoms, dideliam nutukimui (kai KMI normą viršija 50 proc.); dėl neaiškių priežasčių kraujuojant makščiai; rūkančioms moterims, kurioms virš 35. Kombinuotų oralinių kontraceptikų efektyvumas mažėja vartojant antibiotikus ir laikantis vegetariškos dietos.
Gimdos spiralė (su hormonais ir be jų)
Nerekomenduojama esant mažojo dubens uždegiminėms ligoms, negimdiniam nėštumui anamnezėje; esant hiperplastiniams procesams endometrijoje ir kraujuojant gimdai.
Spermicidai (žvakės, kremai, tamponai)
Nerekomenduojama, jeigu kiaušidės funkcionuoja normaliai ir gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą; makšties disbiozės atveju.
