A. Bružaitės skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo paliktas generalinio prokuroro nutarimas neatnaujinti proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas už uždarų durų. To pageidavo pati nuteistoji, teigdama, kad esą kalbės apie šeimos gyvenimą.
Tačiau kaip paaiškėjo, jos papasakota mįslinga istorija apie vaikų mirtį neįtikino trijų teisėjų kolegijos. Jie mano, kad iš tikrųjų A. Bružaitė nužudė savo sūnus ir dabar keldama naujas versijas siekia bet kokia kaina išvengti atsakomybės.
Nauja A.Bružaitės versija, kuria teismas nepatikėjo
DELFI pateikia A. Bružaitės teisme išdėstytą versiją. Teismas pažymėjo, kad nuteistoji išties pateikė naujos informacijos, tačiau jos papasakota istorija teisėjų neįtikino, kad tai yra tiesa bei kad vaikus galėjo nužudyti kitas žmogus.
A. Bružaitė posėdyje pareiškė, kad vaikų nenužudė, o esą prisiėmė atsakomybę norėdama išgelbėti savo dukrą nuo kalėjimo.
A. Bružaitė aiškino, kad tądien, kai jos vaikai buvo nužudyti, ji dirbo įvairius ūkio darbus. Po kurio laiko prireikus guminės detalės, ji nuėjo į namo rūsį ir pamatė galinėje patalpoje degant šviesą, kurią norėjo užgesinti. Nuteistoji sakė, kad eidama ties patalpų pertvaromis pamatė į ją nereaguojantį, nusisukusį ir stovintį nuleistomis rankomis vieną sūnų. Bėgdama link jo užkliuvo už ant žemės gulinčio kito sūnaus ir griūdama sugriebė už kito vaiko, kurį nutraukė.
Nesuprasdama, kas nutiko, A. Bružaitė esą šaukė vaikams, juos purtė, kvietė į pagalbą dukrą. Netrukus ją pamatė einančią į rūsį.
Pasak nuteistosios, duktė jos klausė, ko ši šaukia, ją ramino ir aiškino, kad „tai žaidimas“.
A. Bružaitė teisme aiškino, kad priėjusi prie vieno vaiko dukra jam įspyrė ir pavadino gyvuliu. Įsižeidusi motina tikina sudavusi dukrai, o ši ją pastūmė. Nuteistoji aiškino užrakinusi lauko duris, nes dukra esą grasino pabėgti iš namų ir pasikarti, be to, pyko, kad esą broliukai buvo labiau mylimi šeimoje.
„Aš pažadėjau dukrai, kad niekam apie tai, kas įvyko, nesakysiu, o vaikus išvešiu“, - teisme savo naująją versiją išdėstė A. Bružaitė. Manydama, kad dukra esą yra „kažkuo prisidėjusi“ ir kalta dėl berniukų mirties bei norėdama apsaugoti ją nuo atsakomybės, A. Bružaitė tikino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažinusi kaltę dėl sūnų mirties.
„Dukrai liepiau sakyti, kad nieko nežino, nes tuo metu miegojo“, - teisme savo naują versiją bandė pateikti A. Bružaitė.
Nauja versija siekia išvengti atsakomybės
Trijų teisėjų kolegija savo nutartyje pripažino, kad A. Bružaitė iš tikrųjų pateikė naujų aplinkybių apie bylą, tačiau esą jos nėra tokios svarbios, kad būtų galima atnaujinti procesą. Pasak teisėjų, nuteistoji nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad A. Bružaitė yra nekalta.
Pasak teisėjų, nagrinėdamas A. Bružaitės prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras nenustatė pagrįstų duomenų apie galimą tokių aplinkybių buvimą.
Teisėjai mano, kad pagrįstai prokuratūra ir A. Bružaitės advokatės skundą atmetęs Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad nuteistosios nurodytos naujos jos sūnų mirties aplinkybės tėra jos išgalvota nauja versija siekiant išvengti atsakomybės arba sušvelninti jai paskirtą bausmę.
A. Bružaitei teisme net buvo pavykę nušalinti jos prašymą atnaujinti bylą nagrinėjusį prokurorą. „Aš jo bijau, jis sakė, kad aš tokia pati kaip Vertelka ir Baltušis (iki gyvos galvos nuteisti „tulpiniai“ – aut.past.)“, - teismui apie prokurorą Artūrą Ubelį yra sakiusi nuteistoji.
A. Bružaitė pareiškė, jog ją Lukiškių kalėjime aplankiusiam prokurorui ji norėjusi pasakyti tiesą apie vaikus nužudžiusį asmenį, tačiau esą prokuroras jos net neketino klausyti.
DELFI primena, kad Vilniaus apygardos teismas prieš pora mėnesių nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo, nes nenustatė jokių naujų aplinkybių, o A. Bružaitės pateiktus esą naujus faktus pavadino nauja gynybine versija. „Visos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacijos teismuose“, - konstatavo teismas.
Nuteistoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra prašiusi sušvelninti jai skirtą bausmę, tačiau buvo paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendis, kuriuo A. Bružaitei paskirta griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Du berniukai dingo užpraėjusių metų kovo pabaigoje. Policijai ir savo vyrui moteris sakė, kad vaikai išėję iš namų ir negrįžę. Po kelių dienų jų kūnai su smaugimo žymėmis buvo rasti upelyje. Praėjus dviem dienoms po berniukų laidotuvių, pareigūnai sulaikė nužudytų berniukų motiną.