Savaime suprantama, kad santykius naikina ne žodžiai, o mūsų nusiteikimas, jutiminės reakcijos, partnerio poveikis įsikūnija mūsų žodžiuose ir šie žodžiai tampa žeidžiančiais, dėl jų bendras gyvenimas pasidaro iki kraštutinumo įtemptas arba tiesiog nebeįmanomas. Bet kartais pati pasirinkta žodinė forma tampa tam tikra santykius naikinančia jėga, rašo „Argumentai ir faktai“. Psichologų-specialistų ir savo draugų klausėme, kokios frazės jiems yra nemaloniausios, labiausiai žeidžiančios, labiausiai kenkiančios santykiams su partneriu. Kai kurios frazės buvo specifinės konkretiems apklaustiesiems, o kai kurios „naikinančios“ frazės buvo universalesnės. Pasistengsime aprašyti tam tikrą „žodinio ginklo“ tipologiją, nors, savaime suprantama, „ginklas“ gali būti sudėtinis (pavyzdžiui, gali būti derinami tokie dalykai, kaip „šeimos puolimas“ (žr. 4 pastraipą), tautybės puolimas (3 pastraipa), gėdinimas (2) ir panašiai). 1. Frazės, užkraunančios partneriui kaltės naštą: „Tu ir vėl koridoriuje kojų nenusivalei!“; „Tu eilinį kartą pavėlavai į darbą!“; „Tu kaip visada nenupirkai maisto (duonos, dešros ar kt.)!“. Atkreipkite dėmesį į tai, kad, skirtingai nuo konstruktyvios kritikos, kurios tikslas yra situacijos ir galų gale santykių su partneriu gerinimas, šie pasisakymai yra „baudžiamojo“ pobūdžio.

Jų pagrindinis tikslas yra „pakišti po padu“. Ne be reikalo tekste įrašyti tokie apibendrinantys žodžiai, kuriuos sunku paneigti: „ir vėl“, „eilinį kartą“, „kaip visada“. 2. Žodžiai, sukeliantys žmogui stiprų gėdos jausmą: „Kaip tu galėjai taip pasielgti!“; „Taip gali pasielgti tik visiškas kiaulė!“ Tokiu provokavimu laukiamas atsakymas: „Ir iš tiesų, koks aš esu bjaurybė!“; „Koks aš niekšas!“; „Aš nevertas bendrauti (gyventi) su tokiu žmogumi“. 3. Žodžiai, nuvertinantys partnerio tautybę. „Na, savaime suprantama, kas jus, lenkus/rusus/latvius, tai įprasta...“ (su panieka), „Tau, kaip ir visiems rusams – kad tik lašinių ir degtinės netrūktų“. 4. Žodžiai, užgaunantys partnerio šeimą ir giminę. „O štai mano šeimoje apskritai neįprasta keiktis!“; „Tu kaip ir tavo motina – tokia pati murzė!“ 5. Žodžiai, paniekinantys vyriškus/moteriškus privalumus: „Ai ai ai, lyg nebūtų geresnių vyrų“, „Na, kas gi į tokią lentą žiūrės?!“ 6. Žodžiai, pabrėžiantys partnerio teisių menkumą, silpnybes: „O kas tu toks (tokia) esi! Apskritai, tai mano tėvų butas!“; „Tu man net marškinių išlyginti nesugebi“. 7. Žodžiai, kuriais interpretuojamas ir apsakomas partnerio vidinis gyvenimas: „O tu apie nieką kitą daugiau ir negalvoji, kaip apie naudą sau!“; „Tu tyčia mane įžeidinėji!“. Tai yra psichologinės komunikacijos, vadinamos „Tu-pranešimais“. 8. Žodžiai, kurie pabrėžia nenorą tenkinti partnerio poreikius: „Ir ką, tu manai, kad aš su tavimi noriu mylėtis?“; „O aš nenoriu su tavimi aiškintis santykių“. 9. Frazės, nuvertinančios partnerio reikšmingumą ir reikalingumą: „Aš ir be tavęs išgyventi galėčiau!“; „Aš tavęs niekada ir nemylėjau, tik šiaip – iš gailesčio gyvenau ir dėl vaikų“. 10. Frazės-veiksmai, reiškiantys nevertinimą, atstūmimą, ignoravimą, santykių su partneriu nutraukimą: „Aš su tavim nenoriu bendrauti!“; „Nenoriu daugiau tavęs akyse matyti!“; „Dabar miegok kitame kambaryje“. Reikia tikėtis, kad šiuo frazių sąrašu naudositės ne savo „kariniam arsenalui“ sustiprinti, o suvoksite, kaip sąmoningai ar nesąmoningai puolate savo partnerį, dėl ko jūsų santykiai yra nuolat įtempti. Aptarinėjant partnerio silpnybes svarbiausia taisyklė – pirmam (pirmai) prisipažinti ir paatgailauti dėl savo bendravimo nuodėmių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją