„Tai gyvas pavyzdys, jog žemėtvarkos tarnybos turėtų priklausyti ne apskritims, o rajonų savivaldybėms. Tuomet žinotume apie privatizuojamas žemes rajone ir tokių nesąmonių, jog turistai iki unikalaus geologinio paminklo turi eiti ar važiuoti privačia žeme, nebūtų“, – piktinosi laikinai sergantį rajono merą pavaduojantis P.Balčiūnas.
Jo manymu, reikės kalbėtis su žemę iš buvusio savininko perpirkusios švedų kapitalo bendrovės „Alfa agro“, registruotos Pakruojo rajone, savininkais.
Pasvalio vadovai prašys, kad teritorijos aplink Skalių kalną šeimininkai parduotų apsaugos zoną aplink gamtos paminklą arba geranoriškai leistų turistams per savo žemes nukakti iki unikalios dolomito atodangos.
„Ši klaida skausminga ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams, kurie norės pamatyti unikalų gamtos paminklą“, – sakė laikinasis rajono vadovas. Pasak vicemero, prieš kelerius metus Joniškėlio apylinkių seniūnija, nežinodama, kad žemė aplink Skalių kalną parduota, už biudžeto lėšas suremontavo kelią, prižiūrėjo gamtos paminklo teritoriją.
Iki kalno – valtele
Vicemerui antrino Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimutis Balčiūnaitis. Valdininkas sakė, kad Savivaldybė atsako tik už rajono Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą.
„Šiuo atveju Skalių kalną gamtos paveldo objektu paskelbė valstybė. Tačiau Savivaldybės seniūnijos rūpinasi jų teritorijoje esančių unikalių objektų priežiūra: tvarko aplinką, pjauna žolę. Taip atsitiko ir su dolomito atodanga, kurios link kelią per privačią teritoriją remontavo Joniškėlio apylinkių seniūnija“, – aiškino A.Balčiūnaitis.
Jis pridūrė, kad prie Mūšos upės vingio esanti dolomito atodanga susiformavo traukiantis paskutiniam ledynui maždaug prieš 350 milijonų metų. Šis geologinis paminklas – pats seniausias ir unikaliausias Pasvalio rajone. Apie panašią kitą dolomito atodangą Lietuvoje valdininkas tikino negirdėjęs. 1974 metais kalnas paskelbtas valstybinės reikšmės geologiniu paminklu.
„Dabar turistams atvykti apžiūrėti Skalių kalno bus sudėtingiau, aplink jį driekiasi savininko žemė. Pasigrožėti geologiniu paminklu žmonės galės nebent plaukdami valtele Mūšos upe“, – sarkastiškai juokavo A.Balčiūnaitis.
Kalnas – mėgstama jaunimo vieta
Panevėžio apskrities viršininko administracijai pavaldaus Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pakštaitienė sakė, jog beveik 30 hektarų žemės plotas aplink Skalių kalną buvusio savininko paveldėtojui natūra grąžintas laikantis įstatymų 1998 metais. Prieš 5 metus jis savo turtą pardavė švedų kapitalo įmonei „Alfa agro“. „Grąžinant šią žemę savininkui buvo surašyti apribojimai, taikomi gamtos paminklų apsaugos zonoms. Pirkdamas šią žemę naujasis savininkas perėmė visus įsipareigojimus“, – tikino G.Pakštaitienė.
Pasak jos, gamtos paminklo apsaugos zonose tvarkytis leidžiama pagal Aplinkos ministerijos išduotas sąlygas ar suderintus projektus. Nustatyta 25 metrų atstumo apsaugos zona, matuojama nuo šlaito viršutinės briaunos. Šiose teritorijose draudžiama naikinti, žaloti ir keisti reljefą, arti žemę, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su gamtos paminklų ekploatavimu ar tvarkymu. Žemės, esančios gamtos paminklų apsaugos zonose, savininkai ir naudotojai negali trukdyti lankyti saugomų objektų.
Joniškėlio apylinkių seniūnijos seniūnas Gintautas Povilionis pasakojo, kad Skalių kalnas – mėgstama jaunimo vieta. Kiekvienais metais mokiniai paupyje rengia turistinius žygius. Mūšos upėje, netoli dolomito atodangos, mėgsta žvejoti ne tik vietiniai, bet ir iš Panevėžio atvykę žvejai. Dažnai prie unikalaus kalno atvažiuoja vestuvininkų svitos. Retą vasaros pavakarę prie kalno nebūna pastatyta įvairiaspalvių palapinių. Tačiau daugiausia nuostolių pridaro išgerti mėgstantis jaunimas.
Ten atvykę jaunuoliai nesaugo seniūnijos suręstų statinių, sulaužė pastatytą lauko tualetą, sudegino suoliukus.
„Žmonių gerovei pastatėme pavėsinę, suolus, stalus, sumūrijome ugniakurą. Tačiau jaunuoliai ne tik teršia unikalaus gamtos paminklo teritoriją, bet ir laužo viską aplink“, – apgailestavo seniūnas.