Esant 9–11 laipsnių temperatūrai, bitės apsiskraido, nors dar ir yra sniego. Paprastai neišskrenda paskraidyti tik silpnų šeimų bitės. Geriausia tą dieną bitininkui būti bityne.
Normaliai peržiemojusios bičių šeimos skraido apie 15 minučių. Menkai skraido šeimos, sergančios varoze, taip pat šeimos be motinėlių.
Bitėms apsiskraidžius, avilių lakos susiaurinamos iki 5–6 cm, o silpnoms šeimoms – dar daugiau, nes auginančioms perus bitėms avilyje reikia palaikyti 35 laipsnių temperatūrą.
Kol bitės neapsiskraidžiusios, reikia nuvalyti nuo avilių lakų bičių lavonėlius. Šiuo metu bitėms reikia šviežio oro. Jei bityne daug sniego, prieš apsiskraidymą reikia pasistengti jį nutirpdyti pabarstant ant sniego durpių, šiaudų.
Įrengiame girdyklas
Bitėms iki apsiskraidymo reikia paruošti girdyklas su vandeniu. Kadangi lauke dar šalta, į girdyklas reikia pilti pašildytą vandenį. Bitėms būtinas ir pasūdytas vanduo (litrui vandens – 5 g druskos).
Girdyklos turi būti bityne nuo bičių apsiskraidymo dienos. Jei įrengiamos vėliau (nuo birželio ar liepos mėnesio, kai būna sausros ir viskas išdžiūva), bitės prie jų nepripranta, į jas nebeskrenda.
Laiku įrengę girdyklas, išgelbėsime bites nuo žūties, kai jos šaltu ir vėjuotu oru skrenda parsinešti vandens.
Patikriname lizdus
Šiltesnę dieną atsargiai patikriname lizdą (neatidengdami viso): pažiūrime, ar yra maisto, perų.
Išimame bičių neaptūptus korius. Jei juose yra maisto, iškeliame už diafragmos. Jei lizduose yra tuščių ir bičių neaptūptų korių, juos iš avilių išimame. Tokie koriai tik atšaldo lizdus.
Visas drėgnas pagalves pakeičiame sausomis. Kovo mėnesį dienomis sušyla iki 8–10 laipsnių, o naktys būna šaltos, net iki 12 laipsnių šalčio. Kad bitėms būtų šilčiau, virš lubelių paklojame kelis sluoksnius popieriaus – jis gerai sulaiko šilumą ir sugeria drėgmę.
Nustatome, kiek maisto yra aviliuose. Jei bitės turi 8–10 kg maisto, viskas gerai. Jei maisto mažiau nei 7 kg, bitės jį taupys, apribos motinėlės dėjimą, ir šeima vystysis lėtai. Norint to išvengti, bites reikia papildomai pamaitinti – duoti kandi tešlos arba įdėti korį su medumi.
Papildomai maitiname
Nustatant bičių šeimų stiprumą, reikia nepamiršti, kad bičių šeimose natūraliai išmiršta žiemojusios bitės, pamažu didėja motinėlės dėslumas, daugėja jaunų bičių. Bičių šeimų stiprumą lemia būtent šie du procesai.
Motinėlės dėslumą skatina šeimos papildomas maitinimas. Kovo mėnesį tam labiau tinka kandi tešla ar korys su medumi negu cukraus sirupas. Šaltu oru bitės nenoriai ima cukraus sirupą. Korius su medumi prieš duodant bitėms reikėtų 1–2 paras palaikyti šiltoje patalpoje, kad labai neatšaldytų bičių lizdų. Korį su medumi galima paguldyti virš bičių lizdo (nuėmus dalį lubelių), kad bitės galėtų laisvai prieiti prie maisto. Paprastai bitės maistą susineša į lizdą. Po kurio laiko korį pakeičiame kitu, su medumi.
Klaidą daro tie bitininkai, kurie bitėms duoda atakiuotus korius. To daryti jokiu būdu nederėtų, nes medus, pritraukęs iš aplinkos drėgmės, ims varvėti per korius. Bitės pačios pagal poreikį juos atakiuoja ir medų susineša į lizdo vidų.
Dar šis tas
• Kovo mėnesį gali pasitaikytų tokių šiltų dienų, kai galime išvalyti avilių dugnus (1992 m. kovo 8 d. Zarasų r. buvo apie 19 laipsnių). Avilių šiukšles būtina sudeginti.
• Pirmojo bičių apžiūrėjimo metu stengiamės atlikti kuo daugiau darbų, kad dažnai netrikdytume bičių, neatšaldytume lizdų. Šeimos duomenis pasižymime užrašuose.
• Atšilus orams, dezinfekuojame rėmelius, avilius. Vielijame rėmelius, baigiame lydyti vašką. Remontuojame inventorių. Bitininkavimo sezonu šiems darbams paprastai nelieka laiko.
