Iš tyrime dalyvavusių asmenų 51 proc. buvo slaugytojos, 31 proc. - gydytojai, likusieji - įstaigų pagalbinis personalas.
Tyrimų duomenimis, ketvirtadaliui tirtųjų nustatyti hepatito B žymenys - šie darbuotojai anksčiau sirgo arba šiuo metu serga ūmia arba slapta šios ligos forma. Apklausos metu nustatyta, kad 68 proc. respondentų darbe patyrė mikrotraumas, 40 proc. iš jų įsidūrė adata, kuria darė injekciją pacientui.
Kaip BNS sakė Centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, šalies medicinos darbuotojai hepatitu B suserga 16 kartų dažniau nei kitų profesijų atstovai.
"Šia infekcija medikai užsikrečia įvairių procedūrų, operacijų, diagnozavimo ar slaugymo metu, naudodami aštrius medicininius instrumentus, infekcijomis užkrėstas adatas, taip pat per biologinius skysčius, kuriuose yra kraujo", - kalbėjo ji.
O.Ivanauskienės teigimu, Lietuvoje iki šiol nėra bendros mikrotraumų registravimo tvarkos. "Daugelis susirgimų lieka neišaiškinti, turimi duomenys neatskleidžia realios epidemiologinės situacijos, neefektyviai taikomos profilaktinės priemonės, per mažai medikų skiepijama", - teigė O.Ivanauskienė.
Pasak medikės, remdamiesi škotų medikų patirtimi, KVSC specialistai sudarė mikrotraumų prevencijos programą. Vienas iš programos etapų buvo išsamūs mikrotraumų ir jų pasekmių tyrimai, kurie šalyje atlikta pirmą kartą.
Antradienį ta proga Centre bus rengiamas seminaras "Mikrotraumos ir jų prevencija gydymo įstaigose", kuriame medikai bus supažindinami su prevencine programa.
Centro duomenimis, iš viso Lietuvoje per metus ūmiu hepatitu B suserga apie 3 tūkst. žmonių, o maždaug 10 proc. iš jų tampa nepagydomais viruso platintojais.
Išsigydžius hepatitą B, žmogų beveik visą gyvenimą kamuoja lėtinis kepenų funkcijos sutrikimas. Susirgus ūmia ligos forma, žmogus gali ir numirti.