Kraštotvarkos specialistas primena, kad, sumanius apsitverti, pirmiausia reikia pagalvoti, ar tvora būtina. Gal geriau aptverti tik daržą, o ne visą sodybą? Nutarus apsitverti, pasirenkamas tvoros aukštis.
Žemos tvorelės (0,5–0,8 m aukščio) tarsi tik žymi sklypo ribas. Jos tinka prie kruopščiai prižiūrimos sodybos aplinkos. Neaukšta (0,8–1 metro) tvora šiek tiek pridengia sodybą. Želdiniai suteikia jai įdomų siluetą, leidžia paslėpti neišvaizdžias vietas, o šeimininkui teikia užuovėją.
Aukštos (1,5–2 metrų) tvoros tiks ten, kur norima ką nors pridengti, atsiriboti nuo aplinkos, sudaryti užuovėją. Tokia tvora gali būti neatskiriama sodybos pastatų architektūros dalis.
„Kuo aukštesnė tvora, siena ar supantys augalai, tuo erdvė atrodo mažesnė. Ir atvirkščiai“, – pastebi R.Misius.
Populiariausios yra 1,2 m aukščio tvoros.
Kokia tinkamiausia
„Tvorų gausą kaime lėmė lietuvių individualumas, noras atsiriboti ir miškingas kraštovaizdis. Etnografinių tvorų daugiausia miškingose Lietuvos vietovėse: Dzūkijoje ir Vidurio Žemaitijoje, nemažai išlikę ir Suvalkijoje“, – sako R.Misius. Jis pastebi, kad sodyba gali būti aptverta vieno ar net kelių tipų tvoromis.
„Jei sodyba iš trijų pusių ribojasi su kaimynais, nuo gatvės pusės reikėtų pasirinkti prabangesnę tvorą. Jei sodyba su gatve ribojasi iš trijų pusių, tvorą reikėtų tverti iš visų pusių vienodą“, – teigia specialistas.
Pamatai ir stulpeliai
Tvoros stabilumo ir estetinio vaizdo pagrindas – pagal taisykles įrengti tvoros ir vartų stulpelių pamatai. Didžiausias tvoros priešas – įšalas. Jei nenorime, kad tvora sukryptų, reikia prisiminti, kad įšalo gylis Lietuvoje – 1 m (per plikšalą gali įšalti ir 1,20 m). Jeigu tvora tveriama prie šlaito, būtina daryti gilesnius pamatus.
Didžiausią tvoros dalį užima tarpstulpiai. „Nuo jų priklauso ne tik tvoros, bet ir sodybos išvaizda. Medinėje tvoroje mediniai stulpeliai mažiausiai pastebimi, tačiau juos galima išryškinti iškeliant virš tvoros, profiliuojant. Ryškiausiai pastebimi mūryti plytų, betono blokelių, akmens stulpeliai“, – sako R.Misius.
Yra auksinės tarpstulpių pločio ir aukščio proporcijos: 1:2, 2:3, 3:5 ir 5:8. „Tai priimtiniausi žmogaus akiai santykiai“, – tvirtina R.Misius.
Įtvirtinimas
Paprasčiausias medinių stulpelių įtvirtinimo būdas – nusmailintus įkalti į žemę ir visus sulyginti nupjaunant viršutinius galus. Kad būtų lengviau, stulpelio vietoje iškasama 20x20 cm duobutė, jos dugnas pasmaigomas metaliniu laužtuvu ir įkalamas stulpelis. Taip jį galima įkalti iki 70 cm gylio.
Kai stulpelius reikia įtvirtinti patikimiau, iškasama 80 cm gylio duobė, į ją įpilamas 15–20 cm betono sluoksnis. Per šį sluoksnį į gruntą įkalamas stulpelis. Ant betono sluoksnio pilamas gruntas. Likus 20 cm iki žemės paviršiaus, ant suslėgto grunto užpilamas antras betono sluoksnis ir sulyginamas su žemės paviršiumi. Kad kuo ilgiau tarnautų, stulpeliai tvirtinami prie metalinio laikiklio, įbetonuoto į betono pagrindą.
Sudėtingiausia įrengti mūro tvoras, susidedančias iš pamatų, cokolio, stulpelių ir tarpstulpio elementų. Nutarus tverti tokią, svarbiausia – tinkami pamatai.
Mažiausia sąnaudų reikia poliniams pamatams. Stulpeliai įleidžiami 1,2 m, tarpstulpiams iškasamas 25–30 cm gylio kastuvo pločio griovelis, pripilamas žvyro ir suplūkiamas. Tada sukalami bendri stulpelių ir tarpstulpių klojiniai.
Daugelį seniau statytų ar naujai projektuojamų tvorų galima derinti su augalais. Jie sušvelnina ir pagyvina griežtas tvorų konstrukcijas. Be to, tvorą galima ir pasisodinti (gyvatvorę). Kaimo vietovėse puikiai tinka iš gluosnių, karklų ar kitų krūmų stiebų pintos gyvosios augalų sienos.
