Kai pasakau, kad apsvarstysiu jo pasiūlymą, net nesiteirauja vėliau, ar nusprendžiau eiti. Nežinau, kodėl mane erzina jo buvusioji, nuolat apie tai svarstau, tačiau jokių išvadų nepadarau.
Jie draugavo 5 metus, gyveno kartu, o labiausiai mane erzina tai, kad jis buvo jai pasipiršęs, jie planavo vestuves, tačiau jo buvusioji persigalvojo, todėl ir iširo jų draugystė.
Man draugas nesiūlo jokių rimtesnių santykių ir kartais pagalvoju, kad, matyt, ji jam reiškė daugiau... Labai noriu būti laiminga, tačiau nežinau, kaip pamiršti ją... Nuolat galvoju, kad jis gali grįžti pas ją ( jie iki šiol dirba kartu ir bendrauja). Patarkite, ką daryti.
Atsako psichologė Erna Petkutė
Jeigu jau taip susiklostė, kad tu ir tavo draugas esate kartu dvejus metus, tai gal tai ką nors rimto reiškia? Gal tai reiškia, kad ir tau, ir tavo draugui jūsų santykiai yra svarbūs.
Jeigu vaikinas, kuriam priekaištaujama ir prikaišiojama dėl buvusios draugės egzistavimo, ir toliau stengiasi būti drauge, tai gal esi jam reikalinga?
Paprastai sunkiausios yra tos pavyduliavimo kančios, kuriose mergina visą laiką save lygina su buvusia mergina ir jai atrodo, kad ją paliks, kad jos iš tikrųjų nemyli, kad nori ją apgauti, kad ankstesnioji mergina vaikinui vis dar yra mylimiausia ir svarbiausia.
Taip gyventi tikrai labai sunku, kai nerimo ir nepasitikėjimo bangos nuolat užlieja sveiką protą ir užnuodija nuotaiką.
Negalima pamiršti, kad pavyduliavimas todėl ir vadinamas graužiančiu, nes jis kaip rūdys ėda žmogų iš vidaus, graužia gerus tarpusavio santykius, naikina pasitikėjimą vienas kitu. Bet niekas nėra kaltas, nes labai nepaprasta suprasti save ir išsivaduoti iš nepasitikėjimo ir pavyduliavimo gniaužtų.
Jūs abudu turėjote savo gyvenimus ir prieš dvejus metus, bendravote, draugavote su kitais ir kitomis. Jūs abudu turite ir savo atskiras istorijas, kurias svarbu kiek nors žinoti ir pasistengti gerbti.
Pačios laiškas tikrai labai daug ką paaiškina. Vaikinas buvo sumanęs vesti savo ankstesniąją merginą dar iki jūsų santykių pradžios, o toji jam atsakė. Čia tau gali kilti labai daug abejonių, kodėl jis nepasiperša tau. Jai juk pasiūlė ranką ir širdį. Ir vėl tas nelemtas pavydas gali pakišti koją. Kaip taip gali būti, kad jai tai jis buvo pasipiršęs.
Galima pavydėti netgi paties buvusio fakto, buvusių rimtų santykių, buvusio gyvenimo.
Mes kartais tiesiog pavydime kitiems.
O mintis, kad tavo draugas susiduria darbe su buvusia mergina, gali varyti iš proto. Bet paklausk savęs, ar įmanoma priversti kitą negalvoti ar neprisiminti savo ankstesnio gyvenimo. Jeigu jis tau uždraustų bendrauti su geriausia drauge, lieptų jos niekada neminėti ir net ištrinti jos telefono numerį, nes tu ją labiau mėgsti ar apie ją daugiau galvoji. Dabar tu galvoji – kokį absurdą čia aiškina ta psichologė. Juk kalba apie jo buvusiąją.
Bet esmė ta pati – bandyti priversti kitą jausti, galvoti ir elgtis taip, kaip nori TU. Paprastai tokie bandymai neišeina į naudą. Niekas negali ilgai ištverti persekiojamas ir įtarinėjamas.
Tau reikia daugiau palaikymo ir paguodos. Iš laiško dvelkia tiek daug nepasitikėjimo savimi, tiek daug netikrumo - ar aš gera ar geidžiama ar verta , kad mane mylėtų ir vestų.
Tokios abejones ir pavirsta reikalavimais kitam, kad jis tai įrodytų.
Ne kitame, o savyje yra išeities raktas. Jeigu tave kviečia į draugo darbo vakarėlį, nueik. Jeigu nepasitikslina, ar eisi, pati patvirtink, kad ateisi. Jeigu jo namuose vis dar yra likusių buvusios draugės daiktų, sudėk juos visus ir perduok jai.
Tu negalite pakeisti praeities, bet pagalvok, ar nori turėti bendrą ateitį. Esi to verta.
Sėkmės. Erna
