Pelės ištakos
O istorija prasidėjo dar 1960-aisiais, kuomet Stanfordo universiteto profesorius Douglas C. Engelbartas su savo komanda pagamino mechaninį rodymo įrenginį, kurį daugelis vadina pirmąja pele. Viešoji publika apie šį išradimą išgirdo kitais metais, kuomet vienos konferencijos metu D. Enegelbartas išsitraukė užrašų knygutę ir nubraižė įrenginį, kaip nurodė jis pats, skirtą interaktyviam žmogaus bendravimui su monitoriumi. Pats profesorius jam davė „žymeklio“ vardą.
Tik po ketverių metų Stanfordo tyrimų instituto inžinierius Billas Englishas sukūrė tikrąjį pelės prototipą, kuris susidėjo iš kelių medžio plokščių ir ratuko, perteikusio įrenginio judėjimą kompiuterio ekrane. Ji turėjo tik vieną raudoną mygtuką ir tikriausiai negalėjo būti pagirta už itin didelį tikslumą.
Vykstant bandymams D. Engelbarto laboratorijoje, kažkas pareiškė, kad šis įrenginys yra labai panašus į pelę. Pavadinimas prigijo, nors niekas šiandien jau nebegali pasakyti, kas gi buvo jo autorius. Vėliau pats profesorius, supratęs šio naujai „iškepto“ išradimo potencialą, suskubo viską įtvirtinti įstatymiškai. 1970-aisiais, praėjus beveik 10 metų nuo pirmojo prototipo sukūrimo, JAV patentų biuras suteikė daktarui D. Engelbartui „X-Y pozicijos indikatoriaus vaizdo pateikimo sistemose“ patentą.
Pelių rinkos metamorfozės
Po kelerių metų, 1974-aisiais, Šveicarijoje Jeanas Danielis Nicoudas sukūrė pirmąją modernią pelę: su dviem mygtukais ir vienu kamuoliuku. Įdomiausia, kad dvi vietovės – Stanfordo universitetas ir Šveicarija ir toliau išlaikė savo įtaką pelių industrijoje. Būtent besimokant Stanforde Danieliui Boreliui ir Pierluigiui Zappacostai 1976-aisiais kilo idėja sukurti bendrovę „Logitech“, kuri šiandien yra viena iš pelių gamybos lyderių.
Galiausiai po penkerių metų jų svajonės tapo realybe ir Šveicarijoje buvo įkurta pirmoji „Logitech“ atstovybė. Netrukus, po vienerių metų, kompanija pristatė savo pirmąjį produktą – pelę „P4“. Joje buvo suderintos tuo metu buvusios itin modernios optinės ir mechaninės technologijos, leidusios preciziškai sekti kamuoliuko judėjimą.
Greitu laiku savo pirmuosius produktus pasiūlė ir „Microsoft“ su „Apple“. Pastaroji pristatė kompiuterį „Apple Lisa“, turėjusį pirmąją grafinę naudotojo sąsają su pele. Kiek vėliau „Microsoft“ pasiūlė vartotojams „Microsoft Mouse“, kuri dėl dviejų žalių mygtukų netgi gavo „žaliaakės“ slapyvardį.
Tačiau technologijų raida nestovėjo vietoje ir jau 1984-aisiais „Logitech“ pristatė pirmąją belaidę pelę, kurios veikimas paremtas infraraudonųjų spindulių (IR) technologija. Ir nors ji suteikė sąlyginę laisvę naudotojui, tačiau reikėjo pelę nuolat laikyti nukreipus į IR imtuvą, o duomenų perdavimo greitis gerokai atsiliko nuo įprastos „laidinės“ pelės.
Vėliau sekę 1985-ieji yra vertinami įvairiai, bet viena aišku – pelių rinkai jie buvo itin svarbūs. Daugelis netgi linkę juos laikyti lūžio metais, kadangi būtent tada pasirodė naujoji „Logimouse C7“, kainuojanti vos 99 dolerius. Ši pelė ne tik tapo plačioms masėms prieinamu produktu, bet ir pademonstravo visiškai naują technologiją, kuomet pelei funkcionuoti reikalinga energija yra gaunama iš kompiuterio RS323 jungties, o trečiasis mygtukas įgalino atlikti daug sudėtingesnes komandas nei „nuvesk ir paspausk“.
1987-aisiais jau aiškiai išryškėjo du pagrindiniai pelių gamintojai: „Logitech“ ir „Microsoft“. 1988-aisiais abi kompanijos pasiekė svarbų momentą: „Microsoft“ išsiuntė į prekybą milijoninę savo pelę, o „Logitech“ pasiekė 2 milijonų ribą.
Kitas didelis postūmis pelių rinkoje buvo 1990-ieji, kai „Microsoft“ pristatė operacinę sistemą „Windows 3.0“, kurioje grafinė naudotojo sąsaja buvo vienas svarbiausių komponentų: pelė pradėta naudoti masiškai. Jau kitais metais buvo pasiekti ir pirmieji svarūs rezultatai: vos per metus „Microsoft“ išsiuntė į prekybą 6 milijonus pelių, o „Logitech“ šventė 9 milijoninės pelės jubiliejų.
Tuo pačiu metu buvo pristatyta ergonominė „MouseMan“ pelė, kuri buvo pritaikyta delno formoms, be to, pasirodė speciali jos versija kairiarankiams. O „MouseMan Cordless“ buvo pirmoji belaidė pelė, sukurta taikant radijo bangų technologiją. Šios naujovės pelių pasaulyje greitai davė rezultatų – jau 1992-aisiais „Logitech“ buvo išsiuntusi į prekybą 20 milijonų pelių.
Po kelerių metų rugpjūčio mėnesį pasirodžiusi operacinė sistema „Windows 95“ sulaukė milžiniškos sėkmės: vos per pirmąsias 4 dienas buvo parduota milijonas kopijų. O spalio viduryje naująją operacinę sistemą jau buvo įsigiję 7 milijonai naudotojų.
Visa tai galutinai patvirtino, kad žmonės yra pasiryžę entuziastingai naudoti naujo tipo grafinę naudotojo sąsają savo asmeniniuose kompiuteriuose. Kartu tai reiškė, kad pelės taps neatsiejamos kompiuterio palydovės. Šitai puikiausiai įrodė sekantys, 1996-ieji, metai. „Microsoft“ pristatė pirmąjį savo legendinės serijos „Intellimouse“ produktą, o „Logitech“ pasiūlė rinkai „MouseMan 96“, specialiai optimizuotą operacinei sistemai„Windows 95“. Tais metais „Logitech“ išsiuntė į prekybą šimtamilijoninę savo pelę.
Dar vienas svarbus momentas pelių industrijoje buvo 1998-ieji. Operacinė sistema „Windows 98“ pristatė naują funkciją „įjunk ir paleisk“ USB jungčiai. Prasidėjo USB era, o „Logitech“ pristatė „USB Wheel Mouse“, leidusia naudotis ne tik naujosios jungties privalumais, bet ir visomis „Windows 98“ funkcijomis. Tais pačiais metais bendrovė pranešė išsiuntusi į prekybą jau 200 milijonų pelių – dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus.
1999-ieji technologiniu požiūriu taip pat neatsiliko: „Microsoft“ išdidžiai pristatė pirmąją optinę pelę, o „Logitech“ nenorėdama nuvilti konservatyviųjų vartotojų, išleido pelę, suderinusią tiek „PS/2“, tiek naująją USB jungtį. Tai leido vartotojams lengviau pereiti nuo vienos technologijos prie kitos. Galiausiai atsirado ir „Logitech Wingman“ – pirmoji pelė, sukurta specialiai žaidėjams.
2000-aisiais JAV prezidentas Billas Clintonas įteikė D. Engelbartui Nacionalinį apdovanojimą už technikos pasiekimus. Jis yra skiriamas tiems, kurių sukurta technologija turėjo ilgalaikę įtaką skatinant Amerikos konkurencingumą pasaulyje, pakeitė kasdienį gyvenimą ir pasižymėjo milžiniška komercine sėkme.
Tarsi patvirtindama žodžius apie komercinę pelės sėkmę, bendrovė „Logitech“ paskelbė apie prekyboje pasirodžiusią 300 milijoninę pelę, o dar po trejų metų pasiekė ir 500 milijonų ribą.
2003-aisiais „Logitech“ taip pat pristatė ir pirmąją belaidę optinę pelę nešiojamiesiems kompiuteriams. O greitu laiku pasirodė ir „Logitech MX 1000“ – optinė pelė, kurios veikimas pagrįstas visiškai nauja lazerio sekimo technologija. Ji leido pelei veikti ant tų paviršių, ant kurių LED technologija paremtos pelės buvo bejėgės. Lazerio pritaikymas dar padidino pelės tikslumą. Tai ypač patiko kompiuterinių žaidimų mėgėjams.
Prakalbus apie pastaruosius galima paminėti, kad 2005-ieji jiems buvo legendiniai metai: būtent tada pasirodė pelė „Logitech G7“, kurią gaminant buvo sujungtos visos geriausios tų laikų technologijos, ir tai lėmė, kad daugelis žaidėjų net iki šiol ją vadina viena geriausių kada nors pasirodžiusių pelių.
Neabejotina, kad pelių istorijoje didelę žymę paliks ir naujoji pelė „Logitech MX Air“. Dėl įvairiapusio lazerio ši pelė gali veikti ne tik ant praktiškai bet kokio paviršiaus, bet ir ore. Šalia naujausių technologijų, „MX Air“ galėtų laisvai pretenduoti ir į stilingiausios pelės titulą: tą puikiausiai liudija dalyvavimas Niujorke vykstančioje „MoMa“ parodoje, kurioje yra nagrinėjamas mokslo ir dizaino santykis dabartiniame pasaulyje.
Ar bus kitas milijardas?
Na, o šių metų lapkritį „Logitech“ paskelbė pasiekusi naują slenkstį – parduotuves pasiekė milijardinė pelė. Praėjus beveik 48 metams nuo pirmojo prototipo sukūrimo, pelė tapo neatsiejama palydovė daugeliui žmonių kasdieniame gyvenime. Galime beveik neabejoti, kad šio „mažojo pagalbininko“ istorija turės nemažai vingių. Vien pažvelgus į „MX Air“ sunku net prognozuoti, kaip atrodys ir kokias funkcijas atliks pelė po dešimtiems metų. Ją pirmieji šios technologijos išradėjai, matyt, įsivaizdavo kitaip.
Neatmetama galimybė, kad pelės taip pakeis savo formą, kad bus net sunku pasakyti, jog tai senojo „graužiko“ giminaitė. O kai kurie procesai, pavyzdžiui, „Windows 7“ kūrimas, rodo, kad pelės gali išvis nebelikti ant mūsų stalų – viską valdysime liesdami jutiklinius ekranus. Akivaizdu, kad technologijos seka įkandin fantastinių filmų. Pažiūrėkite „Minority report“ ir pamatysite, kaip valdomi kompiuteriai.
O kol kas dirbsime kaip dirbę. Pelės, žengte marš!
