Ispanams visiškai neparankioje vietoje įsikūrusi britų kolonija visuomet buvo kaip rakštis. Todėl bet kokius Gibraltaro bandymus siekti nepriklausomybės tiek politinėje arenoje, tiek ir futbole visuomet lydi didžiulės Ispanijos protestų akcijos. Užtenka vien prisiminti 2001-ųjų metų pabaigą, kuomet Gibraltaras bandė siekti narystės UEFA. Tada Ispanija pagrasino išeiti iš Europos futbolo asociacijų sąjungos, net ir tuo atveju, jeigu Gibraltarui būtų leista dalyvauti vien tik vaikų ir moterų turnyruose.
Galutinis UEFA verdiktas tuomet buvo nepalankus penkiasdešimt antruoju nariu siekusiam tapti Gibraltarui. Neeilinio UEFA kongreso Prahoje metu buvo nutarta, kad UEFA narėmis gali tapti tik tos šalys, kurių nepriklausomybę pripažįsta Jungtinės Tautos. Išimtis buvo padaryta tik Anglijai, Škotijai, Šiaurės Airijai, Velsui ir Farerų saloms, šalims jau anksčiau tapusioms UEFA narėmis. Didžiulės mažos šalies viltys tuomet subyrėjo į šipulius. Visgi palaidoti Gibraltaro ir pavadinti jį terra incognita futbole dar negalima. Šiais metais FIFA planuoja peržiūrėti statutus ir galbūt po to šis tas gali gali ir pasikeisti.
Rinktinė
Nors Gibraltaro rinktinė niekuomet negalėjo oficialiai reprezentuoti savo šalies, visgi ji ne kartą dalyvaudavo draugiškose rungtynėse. 1949 – 1955 metus tikrai būtų galima pavadinti Gibraltaro futbolo aukso amžiumi. Žaisti draugiškų rungtynių su šios šalies ekipa atvažiuodavo tokie klubai kaip Madrido „Real”, „Atletico”, kitos Ispanijos komandos, taip pat klubai iš kitų Europos šalių – Austrijos, Jugoslavijos.
Ir tikrai negalima sakyti, kad rungtynės su mėgėjais iš Gibraltaro buvo lengvas pasispardymas galingų Europos klubų profesionalams. Manau, lygiosios 2:2 1949-aisias metais su Madrido „Real” yra pakankamas to įrodymas.
Tiesa, pastaraisiais metais Gibraltaro rinktinė tikrai nėra tokia stipri. Nuo 1993-ųjų metų gibraltariečiai dalyvauja kas du metus vykstančiose salų žaidynėse, kurių futbolo turnyruose Gibraltaras vos kartą pateko į prizinkų trejetą – 1995-aisias, kuomet žaidynės vyko būtent šioje valstybėje, Gibraltaro futbolininkai buvo antri. Beje, šiose žaidynėse dalyvauja ir poros Baltijos jūros salų atstovai – estų Saaremos ir švedų Gotlando.
Apskritai, salų žaidynių futbolo turnyras yra puiki proga išbandyti jėgas šalims, turinčioms savo nepriklausomas futbolo asociacijas, bet negalinčioms dalyvauti tarptautinio futbolo arenoje, tokioms kaip jau minėtas Gibraltaras, Grenlandija, Šetlando salos. Iki 1991-ųjų metų šiose varžybose dalyvavo ir Farerų salų nacionalinė ekipa.
Čempionatai
Gibraltaro nacionalines pirmenybes sudaro trys divizionai, pirmajame divizione žaidžia šeši klubai, tarp jų ir „Newcastle”, ir „Manchester United”. Tiesa, pavadinimai čia daugiau sąlyginiai, nieko bendro su Anglijos Premier lygos klubais jie neturi, nebent anglų išeivių nostalgiją savo tėvynei.
Bene didžiausia Gibraltaro čempionatų problema – pernelyg jau dažna klubų kaita. Dėl vienų ar kitų priežasčių jau po keleto sezonų neretai klubai nebeegzistuodavo. Tiesa, būta Gibraltaro futbole ir „ilgaamžių” klubų – tokių kaip „Prince of Wales”, „Europe”, „Britannia” arba dar ir dabar tebeegzistuojantys „Gibraltar United” ar „Glacis United”, kurie sugebėdavo išsilaikyti ir keletą dešimtmečių, bet tokie klubai greičiau išimtis nei taisyklė.
Turnyrinė lentelė
| 1. | „Newcastle” | 12 | 7 | 2 | 3 | 45-21 | 23 |
| 2. | „Glacis United” | 12 | 7 | 1 | 4 | 32-16 | 22 |
| 3. | „Manchester United” | 12 | 7 | 1 | 4 | 30-20 | 22 |
| 4. | „St. Joseph's” | 12 | 7 | 1 | 4 | 32-24 | 22 |
| 5. | „Gibraltar United” | 12 | 4 | 2 | 6 | 24-32 | 14 |
| 6. | „Lions” | 12 | 1 | 11 | 6-56 | 1 |
