Specialistų trūkumas sužlugdė vaikų futbolą
Prieš dešimtmetį Lietuvoje futbolo treniruotes lankė dvidešimt penki tūkstančiai vaikų. Šiais metais į futbolo treniruotes susirenka apie septynis tūkstančius jaunųjų futbolininkų. Latvijoje yra daugiau nei vienuolika tūkstančių vaikių besidominčių populiariausia sporto šaka Šis skaičiusmūsų šalyje būtų dar mažesnis, jei ne Lietuvos futbolo federacijos pastangos sugrąžinti vaikus į futbolo aikštes.
Lietuvos futbolo ateitis priklauso nuo vaikų futbolo plėtros ir trenerių darbo. „Per paskutinį dešimtmetį iš septyniasdešimt penkių specialistų, baigusių Lietuvos Kūno kultūros akademiją, tik šeši absolventai atėjo dirbti su vaikais. Rezultatas nedžiugina”, - taip apie vaikų futbolo perspektyvas Lietuvoje „Futbolo ekspresui” kalbėjo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos direktorius Stasys Stankus. Lietuvos vaikų futbolo nuosmukį S. Stankus sieja su specialistų kaita. „Praeitas dešimtmetis nebuvo labai palankus vaikų futbolo plėtrai. Daugelis trenerių duonai užsidirbdavo ne sporto mokyklose ar futbolo aikštėse, o visai kitose, nieko bendrosu sportu neturinčiose, srityse“, - sakė S. Stankus.
Išeitis iš situacijos – talentų paieškos grupės
Antrus metus iš eilės Lietuvos futbolo federacija organizuoja Lietuvos vaikų futbolo aukščiausios lygos čempionatą, kuriame dalyvauja du šimtai keturiolika komandų. Tikimasi, komandų skaičių didinti iki 250 – ies.
Kiekvienais metais Lietuvos futbolo federacija vasarą rengia talentų paieškos grupes. „Tokiose stovyklose akcentuojama individualus darbas su vaikais. Kiekvienas jaunasis futbolininkas nori tapti žvaigžde, todėl ir yra rengiamos stovyklos”, - pasakojo S. Stankus. Pastebėję talentingesnį žaidėją treneriai su juo dirba individualiai.
Išeitis - internatai
Buvusio U-19 rinktinės trenerio Rimo Arbataičio manymu, vaikų futbolas Lietuvoje turėtų atsigauti po ketverių, penkerių metų. „Šiuo metu susidomėjimas futbolu yra padidėjęs. Į treniruotę ateina vis daugiau paauglių, tik bėda, kad nebėra perspektyvių vaikų. Tarkim, prieš dešimt metų iš dvidešimties vaikų būdavo galima atsirinkti dvylika, kurie šiek tiek išmanydavo apie futbolą, o dabar iš dvidešimties ”,- sakė R. Arbataitis. Trenerio teigimu, padėtis vaikų futbole gerėja.
„Kaune, įrengus dirbtinę aikštę, jaučiamas vaikų susidomėjimas futbolu. Kuo daugiau sportinių bazių, tuo daugiau perspektyvų vaikams”, -samprotavo R. Arbataitis. Pašnekovas užsiminė, kad geriausia būtų įsteigti futbolo internatines mokyklas, kuriose treniruotųsi patys gabiausi vaikai. „Prieš Lietuvos ir Vokietijos nacionalinių rinktinių susitikimą man teko duoti interviu vienai vokiečių televizijai. Po to sužinojau, kad Vokietijoje yra įkurta apie 250 internatinių futbolo mokyklų. Nenuostabu, kodėl šios kaimyninės šalies futbolas tokio aukšto lygio”, - sakė R. Arbataitis.
A lygos komandos privalės turėti vaikų ekipas
Pasak S. Stankaus, nuo rugsėjo mėnesio A lygos klubai privalės turėti keturias vaikų komandas, su kuriomis dirbs du treneriai. Tuo būdu bus artėjama prie Europos klubinės sistemos, kur ekipa savo jėgomis išsiugdo jaunimą. Jau dabar aukščiausiosios lygos klubai turi vaikų komandas. Rūdiškių „Vėtra”, Panevėžio „Ekranas”, Kauno „Kaunas”, Klaipėdos „Atlantas” jau dabar dirba su jaunaisiais futbolininkais. „Vaikų netrūksta, daugelis klubų bendradarbiauja su miestų sporto mokyklomis ir stengiasi kuo gabesnius paauglius prisivilioti į savo treniruotes”, - sakė S. Stankus. Rūdiškių „Vėtros” treneris Vytautas Jančiauskas mano, kad Lietuvos vaikų futbolo perspektyvos sietinos su šalie ekonomika.
„Dabar Lietuvoje futbolą propaguoja tik septyni tūkstančiai vaikų. Šis skaičius yra apgailėtinai juokingas. Manyčiau, kad tiek vaikų turėtų treniruotis tik Vilniaus mieste, o ne visoje šalyje. LFF nepajėgi viena aprėpti ir sutvarkyti viso vaikų futbolo, todėl daugiau dėmesio turėtų skirti valstybė”,- sakė V. Jančiauskas. Rūdiškių „Vėtros” klube su vaikais dirba du treneriai. V. Jančiausko teigimu, „Vėtros” komanda akcentuoja jaunųjų futbolininkų meistriškumą, o ne masiškumą. „Būtų geriausia, kad vaikų futbolo plėtra imtų rūpintis ne tik LFF, bet ir apskrities federacijos. Būtent su jaunaisiais futbolininkais turėtų būti siejamas Lietuvos futbolo atsigavimas”, - teigė „Vėtros” treneris.
Federacija tvarkosi viena pati
Lietuvos futbolo federacija viena bando atgaivinti vaikų futbolą. Praėjusiais metais LFF vaikų futbolui skyrė pusė milijono litų, šiais metais skiriama suma kur kas didesnė- septyni šimtai tūkstančių litų, bet tai, anot S. Stankaus, yra tik lašas jūroje. „Kol vyriausybė nesiims rūpintis vaikų futbolu, tol tvarkos nebus. Lietuvos futbolo federacija nepajėgia viena pati sutvarkyti milžiniškos infrastruktūros”. Šiais metais Lietuvos sporto departamentas vaikų futbolui skyrė tik 300 tūkstančių litų. LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro teigimu, futbolo federacija negali aprėpti viso vaikų futbolo spektro.
„Federacija gerina specialistų darbą, diegia naujas treniruočių bazes ir stengiasi atgaivinti kone prie mirties stadijos buvusį vaikų futbolą. Jei padėtų vyriausybinės struktūros, po ketverių penkerių metų padėtis vaikų futbole stabilizuotųsi.” LFF generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvoje yra perspektyvių ir talentingų vaikų, jie gali tapti puikiais futbolininkais. J. Kvedaras minėjo, kad prasčiausia vaikų futbolo padėtis yra Biržų, Utenos rajonuose. „Reikia tikėtis, kad laikui bėgant viskas susitvarkys”, - sakė J. Kvedaras.
Trukdo krepšinis
Paaugliai dažniau susigundo krepšiniu nei futbolu. „Per paskutinį dešimtmetį praradome labai daug pozicijų sporte. Vaikai daug mieliau renkasi Lietuvoje populiariausią sporto šaką krepšinį nei futbolą, nes apie krepšinį daugiau kalbama. Lietuvoje futbolui stinga dėmesio, įvaizdžio ir aukšto lygio futbolininkų, į kuriuos sportuojantis paauglys galėtų lygiuotis. Kitas esminis trūkumas yra tas, kad vaikų futbolą šalyje bando atgaivinti tik Lietuvos futbolo federacija. Valstybė nelabai noriai remia populiariausią pasaulyje sporto šaką. Vaikų užimtumo problema, šiuo atveju kalbame apie futbolą, turi būti ne vien tik LFF klausimas, bet ir vienas iš valstybės prioritetų”, - sakė S.Stankus.
LFF organizuoja vaikų ir jaunių treneriams kursus
Nuo šiol kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį Kauno futbolo manieže vyks „Licencijos gavimo ir kvalifikacijos kėlimo kursai” vaikų ir jaunių rinktinių treneriams. Kaip sakė LFF metodikos direktorius Raimondas Stankevičius, šalies futbolo ateitis priklauso nuo vaikų. Pirmuosiuose kursuose dalyvavo 20 trenerių ir asistentų, dirbančių su vaikais ir jauniais.
„Kiekvienam žmogui, susietam su futbolu, rūpi vaikų futbolo problemos. Pavyzdžiui, LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro iniciatyva, vaikų rinktinių treneriai ir asistentai, kartu važiuos su nacionaline rinktine į Vokietiją ar Škotiją, kad iš arčiau pamatytų kai kurių šalių futbolo užkulisius”, sakė R. Statkevičius.
Pirmuosiuose užsiėmimuose paskaitas skaitė Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas ir LKKA dėstytojas, gydytojas Algimantas Stanislovaitis. Buvo kalbėta apie Lietuvos rinktinių taktiką ir vaikų fizinį pasirengimą. Tikimasi, kad tokie kursai padės kuo greičiau atgaivinti vaikų futbolą.
Futbolo trauka
„Norime būti gerais žaidėjais. Kiekvienose treniruotėse stengiamės kuo geriau įvykdyti trenerio nurodymus. Norim iš karto žaisti futbolą, o ne „daryti apšilimą”, - vienas per kitą kalba Mindaugas ir Osvaldas. Paklausti, kas labiau patinka krepšinis ar futbolas, vaikai teigia, kad žaisti futbolą maloniau nei krepšinį. „Susirenka daug draugų, su kuriais galime valandų valandas gainioti kamuolį.”
