"Neoficialiuose pokalbiuose yra aišku, kad projektas "Fortum" domina, tačiau bet kokie oficialūs jų pareiškimai gali reikšti jų įsipareigojimą ir to jie nedaro", - Eltai sakė "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.
Pasak jo, dabar projektas yra ramybės ir laukimo stadijoje - kadangi elektrinės savininkės "Kauno energijos" bendrovės kontrolę turinti Kauno miesto savivaldybės Taryba yra pritarusi tam, kad sutartys su "Gazprom" dėl elektrinės pirkimo būtų pasirašytos iki kovo pabaigos, tam formaliai pritars ir įmonės akcininkų susirinkimas, šiuo metu laukiama atomazgos.
"Gandų pasigirsta įvairių ir tikriausiai įvairiais sumetimais, todėl nekreipiame į juos dėmesio. Remiamės oficialiu "Gazprom" atstovų laišku, kad iki kovo pabaigos Rusijos kompanija sutvarkys visas reikalingas procedūras dėl Kauno termofikacinės elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo", - teigė R. Garbaravičius. Sutarčių pasirašymo strigimą "Gazprom" aiškina tuo, kad iš centrinio Rusijos banko negavo leidimo investicijoms į Kauno elektrinę. Numatoma, kad sutartis bus pasirašyta su "Gazprom", JAV kompanijos "Clement Power Venture" bei "Dujotekanos" konsorciumu. Antrąją pagal dydį Lietuvoje Kauno termofikacinę elektrinę perims bendrovė "Kauno termofikacijos elektrinė", kurioje didžioji akcijų dalis priklausys Rusijos "Gazprom", o likusios - jo vadovaujamo konsorciumo partnerėms.
Už daugiau kaip 100 mln. litų balansinės vertės Kauno elektrinę "Gazprom" ir minėtų bendrovių konsorciumas sumokės 116,5 mln. litų kainą. Konsorciumas įsipareigojo į Kauno elektrinę investuoti ne mažiau kaip 400 mln. litų, tačiau investicijos gali siekti ir apie 700 mln. litų. Suomijos kompanija "Fortum Power and Heat" už elektrinę mokėtų 115 mln. litų ir pasiūlė 56 mln. litų investicijas ir dar daugiau kaip 100 mln. litų einamiesiems remonto darbams.
Lietuvos konkurencijos taryba sutiko, kad Kauno termofikacinę elektrinę įsigytų Rusijos koncerno "Gazprom" vadovaujamas konsorciumas, kadangi tai koncentracijos laipsnio nepakeis ir didesnės įtakos rinkoje padaryti negalės.
Jei elektrinė šiemet liktų neparduota, jos savininkė "Kauno energija" tikisi panašaus pelno, kaip ir pernai - apie 17 mln. litų. Užpernai "Kauno energija" buvo uždirbusi 11,925 mln. litų pelno, kurį skyrė ankstesniems nuostoliams padengti. Pernykštis, kaip prognozuojama, greičiausiai bus panaudotas įsiskolinimams dengti ir investicijoms.
"Kauno energijos" įstatinis kapitalas yra 118,310 mln. litų, kontrolinį 85,21 proc. akcijų paketą valdo Kauno miesto savivaldybė.